Kas naktį šalyje knarkia apie 5 proc. lietuvių, iš kurių 85 proc. vyrų.
Dėl naktį patirtų nepatogumų tiek knarkiantysis, tiek kiti šeimos nariai ryte jaučiasi pavargę ir suirzę.
Apie 41 – 54 proc. kelyje nutinkančių avarijų įvyksta dėl mieguistumo. Dėl 52,5 proc. darbe bei 28,9 proc. namuose įvykstančių nelaimių taip pat kaltas prastas miegas naktį.
Storakakliai knarkia dažniau
Knarkimas – tai kvėpavimo sutrikimas, kurį sukelia keletas veiksnių: paveldėjimas, kvėpavimo takų ligos, antsvoris, hormonai, migdomųjų vaistų vartojimas. Žmonės, turintys storą ir trumpą kaklą, knarkia dažniau, nes jiems miegant raumenys aplink trachėją nepajėgia išlaikyti kaklo riebalų.
Knarkimą skatina ir alkoholio vartojimas: niekada neknarkęs žmogus, prieš miegą išgėręs 1 – 2 stiklines alaus, rizikuoja būti įrašytas į knarklių gretas.
Pasekmė – impotencija
Knarkimo garsas erzina ne tik aplinkinius, bet kenkia ir pačiam knarkiančiajam. Miego metu knarkiantis žmogus gali patirti trumpalaikį kvėpavimo sustojimą – apnėją, kuri gali užtrukti iki 3 minučių. Tokios kvėpavimo pauzės gali kartotis iki 500 kartų per naktį.
Sustojus kvėpavimui, organizmas pradeda dusti, sulėtėja širdies ritmas, pradeda mažėti kraujospūdis. Galiausiai giliai įkvepiama, širdis ima stipriau plakti, vėl pakyla kraujospūdis.
Knarkliai dažnai sapnuoja košmarus, būna pavargę, suirzę, dieną juos nuolat ima snaudulys.
Dėl nuolatinio neišsimiegojimo blogėja smegenų aprūpinimas deguonimi, padidėja insulto bei miokardo infarkto pavojus, sutrinka širdies ritmas.
Raumenims stingant deguonies, atsiranda šlapimo nelaikymas naktį.
Dėl miego stokos gali pablogėti atmintis, išsivystyti depresija, todėl silpnėja nervų sistema, padažnėja galvos skausmai, mažėja darbingumas. Dėl knarkimo gali atsirasti hormoninių sutrikimų, o dėl to susilpnėja ir lytinis potraukis.
Išgydo tik skalpelis
Praėjusį penktadienį ISM vadybos ir ekonomikos universitete surengtoje konferencijoje „Knarkimo ir obstrukcinės miego apnėjos (OMA) diagnostika ir minimaliai invazyvus chirurginis gydymas“ šalies bei užsienio pulmonologai dalijosi naujausiais gydymo metodais.
Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Pulmonologijos ir imunologijos klinikos docentas Skaidrius Miliauskas tvirtino, jog miegojimas ant aukštesnės pagalvės ir nosies drėkinimas šaltalankių aliejumi tik trumpam apmalšina, bet neišsprendžia knarkimo problemos.
Veiksmingiausi du OMA gydymo būdai: CPAP slėgio prietaisai bei chirurginis gydymas.
Būtina naudoti kas naktį
CPAP slėgio aparatai išplečia nosiaryklės apimtį, todėl žmogus visai nustoja knarkti arba knarkimo garsas tampa kelis kartus tylesnis.
Po šešių mėnesių slėginio aparato naudojimo knarkiantysis gali visiškai pasveikti, tačiau profilaktiškai šį aparatą derėtų naudoti dar keletą metų.
Anksčiau kainavę apie 4 tūkst. litų, šiandien slėginiai prietaisai atpigo iki pusantro tūkstančio litų ir yra prieinami didesnei daliai ligonių.
„Pacientai baiminasi, jog kaukę primenantis slėginis aparatas trukdys intymiam poros gyvenimui. Tačiau šį aparatą būtina užsidėti tik prieš užmiegant“, – patikino S.Miliauskas.
Chirurgija gelbsti ne kiekvieną
KMUK Ausų nosies gerklės ligų klinikos habilituota daktarė Nora Šiupšinskienė tvirtino, jog chirurginis gydymas daug veiksmingesnis, tačiau jį galima taikyti ne visiems pacientams.
„Kai nustatoma bloga gomurio ar liežuvėlio šaknies padėtis, operuoti atsisakoma, nes chirurginio gydymo veiksmingumas siektų tik 30 proc.“, – teigė N.Šiupšinskienė.
Gydant OMA ir knarkimą dažniausiai atliekamos minkštojo gomurio, liežuvėlio šaknies, nosies arba sąkandžio tempimo operacijos.