Pasak dienraščio „Lietuvos žinios“, Lietuvoje yra pustrečio tūkstančio
tokių įstaigų, tačiau tik maža jų dalis iki šiol pasirūpino šiuo draudimu.
Gydymo įstaigų vadovai skundžiasi, jog tam trūksta lėšų, juolab, kad
konkurencijos nejaučiančių draudikų siūlymai kartais siekia kosminio dydžio
sumas.
Sveikatos priežiūros įstaigos pareigą drausti savo civilinę atsakomybę
už pacientams padarytą žalą įtvirtino naujos redakcijos Pacientų teisių ir
žalos atlyginimo įstatymas. Tačiau lig šiol tai buvo padariusi tik maža
dalis sveikatos priežiūros įstaigų, kai kurios jų verčiau rinkosi geresnes
išmokų sąlygas garantuojantį savanoriškąjį draudimą.
Anot dienraščio, ieškinių teismuose skaičius ir reikalaujamos
atlyginti žalos dydis pastaruoju metu nuolat auga, prašymai priteisti vieno
ar dviejų milijonų litų kompensaciją tampa įprastu reiškiniu. Todėl
Akreditavimo tarnybos atstovai pabrėžia, kad draustis privalomuoju draudimu
itin svarbu, - juk gali atsitikti, kad kelių milžiniškų ieškinių sulaukusi
rajoninė ligoninė nebeišsimokės ir tiesiog bankrutuos. Tokiu atveju be
stacionaro paslaugų liktų viso rajono gyventojai.
Sveikatos apsaugos ministrui įpareigojus duomenis apie privalomąjį
draudimą sveikatos priežiūros įstaigos turėjo pateikti Valstybinio
medicininio audito inspekcijai (VMAI). Tačiau iki balandžio 1-osios tokią
informaciją buvo pateikusios vos 286 įstaigos iš 2486. Ir tik 178 buvo
apsidraudusios privalomuoju draudimu.
Pasak VMAI direktorės Ramunės Navickienės, padėtis beveik nepakito ir
iki šiol - prie jau apsidraudusių įstaigų papildomai prisidėjo vos pora
dešimčių kitų.
Valstybinių ligonių kasų (VLK) duomenimis, pernai privalomojo draudimo
sutartis buvo sudariusios 608 gydymo įstaigos. 27 buvo sudariusios
savanoriškojo draudimo sutartis, visai nesidraudė 56 įstaigos, duomenų
nepateikė 12.
Privalomuoju draudimu Lietuvoje šiuo metu draudžia tik bendrovės „RESO
Europa“ ir „BTA draudimas“.
Pasak dienraščio, kai nėra konkurencijos, draudikai tarsi susitarę
diktuoja sąlygas, o kartais net kvailina sveikatos įstaigų vadovus. Yra buvę
atvejų, kad savo siūlomą paslaugą draudikai pristatė kaip privalomąjį
draudimą, o vėliau paaiškėjo, kad tai buvęs savanoriškasis. Neįsigilinus į
siūlomas sąlygas ar pernelyg pasitikint pasirašyta sutartis atsisuko prieš
gydymo įstaigas, šios nebegalėjo pretenduoti į tam tikras išmokas.
Maždaug 80 ligoninių vadovų vienijančios Lietuvos gydytojų vadovų
sąjungos prezidentas Stasys Gendvilis taip pat teigė, kad draudikų siūlomos
kainos yra nenormaliai didelės.