Nuo 2004-ųjų vidinė ŽIV infekcija nedidėjo: tais metais nustatyti du, 2005-aisiais – keturi, pernai – du užsikrėtę nuteistieji, teigiama Kalėjimų departamento pranešime spaudai.
Pasak Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos laikinojo vadovo Alberto Jankausko, nuo 2002-ųjų, po plačiai nuskambėjusios žinios apie ŽIV infekcijos protrūkį, įstaigoje atliekama intensyvi ir kryptinga ŽIV/AIDS bei narkomanijos prevencijos programa. ŽIV testavimas prasideda asmeniui patekus į tardymo izoliatorių, vėliau tyrimas kartojamas atvykus į pataisos įstaigą, karantino metu, taip pat – praėjus trims mėnesiams po ilgalaikio pasimatymo bei tris mėnesius prieš išeinant į laisvę. Vidutiniškai per metus atliekama apie du tūkstančius ŽIV testų.
„Testuojame savanoriškumo principu, – užtikrino A. Jankauskas. – Absoliuti nuteistųjų dauguma suinteresuoti atlikti ŽIV testą, nes nori pranešti artimiesiems, kad yra „švarūs“. Šiemet testo atsisakė tiktai septyniolika nuteistųjų“.
Alytaus pataisos namuose yra apie 180–190 žmogaus imunodeficito viruso nešiotojų. Medikai juos stebi ir konsultuoja. Infekuotųjų skaičius nuolat kinta vieniems nuteistiesiems išeinant į laisvę, kitiems – atvykstant į įstaigą. Tačiau pataisos namų vadovus ir medikus džiugina tas faktas, kad naujų vidinės infekcijos atvejų skaičius išlieka stabilus ir yra minimalus. Šią statistiką koreguoja tik naujai atvykusieji, kuriems virusas diagnozuotas dar tardymo izoliatoriuose.
Tačiau ar galima džiūgauti – juk 2007-ieji nė neįpusėjo? Įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybai vadovaujantis A. Jankauskas užtikrino, kad pernai testavimas buvo baigtas birželį, ir padėtis nepablogėjo.
Beje, siekiant mažinti žalą, narkotikus vartojantiems nuteistiesiems sudarytos sąlygos anonimiškai ir nevaržomai naudoti elektrochemiškai aktyvuotą chloro junginį – dezinfektantą.
Alytaus pataisos namuose šiuo metu bausmę atlieka apie 1100 ne pirmą kartą laisvės atėmimu už nusikaltimus baustų vyrų.