Erkės - pavojus ir žmogui, ir augintiniui

Pagrindinis grasintojas - Ixodes ricinus, arba Europinė miškų erkė: bjaurybė sulig segtuko galvute, kuri prisisiurbusi kraujo išpamsta iki pupelės dydžio. Be jos naminiams gyvūnams tikras siaubas yra pievinė erkė - Dermacentor reticulatus. Laimei, Lietu voje ji neplatina ligų.

Paprastai gyvybinis erkės ciklas trunka 2-3 metus, tai priklauso nuo oro ir mitybos sąlygų. Joms kraujas būtinas, kad galėtų pereiti į kitą išsivystymo stadiją. Badaudama erkė gali laukti net dvejus metus.

Pirmieji metai: Pavasaris - suaugę patelės siurbia kraują ir augaluose padeda 2-5 tūkstančius kiaušinėlių ir žūsta. Vasaros pabaiga - iš kiaušinių išsirita šešiakojės lervos. Sėdėdamos ant žolių galų, lervos laukia jauko - kai jį suranda, įsisiurbia ir keletą dienų si urbia kraują, po to nukrenta. Prisisotinę pavirsta į aštuonkojas nimfas (paskutinė vorų ir vabzdžių lervos stadija). Žiema - nimfos pasislepia po lapais, kad peržiemotų.

Pavasaris - nimfos išlenda iš po miško paklotės ir įlipa į krūmus. Ten laukia jauko, kai prisigeria kraujo, virsta suaugusia lytiškai subrendusia forma. Vasara, ruduo - suaugę erkės jieško aukos. Jei pasiseka, prisisotinę kopuliuojasi. Patinas žūva.

Žiema - apvaisintos patelės peržiemoja paklotėje arba gyvūnų kailyje. Žiemoja ir abiejų lyčių suaugę erkės, kurios vasarą nesurado maisto.

Bet ne erkės ar jų įkandimai pražūtingi šunims. Ištiesų grėsmę kelia virusai, bakterijos ir vienaląsčiai tūnantys erkės viduje. Dažniausiai erkės nešioja babeziozę, boreliozę ir erlichiozę. Šie parazitai nebepuola po vieną: viena erkė gali būti yra kelet o skirtingų ligų nešiotoja.

Nuo šuns neapsikrėsime jokia erkių platinama liga. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro entomologė Milda Žygutienė teigia, jog neturėtume labai jaudintis ir dėl šuns parneštų parazitų. Viena, jeigu erkė įsisurbusi, antrąkart nebesisurbs, na, o jei neįsisurbusi, irgi menkai tikėtina, kad šoks ant žmogaus,- erkei labiau rūpi gyvuliai, jie pirminiai šeimininkai. Be to, erkės namuose greitai žūva, - čia joms per sausa.

Dažniausiai pasitaikanti žmonių klaida - perdėtos pastangos, siekiant ištraukti erkę. Jokiu būdu negalima jos niekuo tepti, prideginti ar laukti kol pati išlįs. Jei patepsime kažkuo riebiu, užkimšite erkės trachėją. Ji pradės dusti ir išvems tai, ką pris iurbė ir, žinoma, kartu su jos virškinimo sistemoje esančiais parazitais.

Taigi, svarbiausia kuo greičiau sučiupti erkę ir sukant ištraukti. Nėra jokio skirtumo į kurią pusę suksite. Žinoma, galima ir nesukti. Neverta jaudintis ir dėl to, kad nutrūks galv a, - ji sudžius ir nukris kartu su šašu. Ne likusi erkės kūno dalis yra ligų priežastis, o jos virškinamojo trakto turinys.

Svarbiausia erkę ištraukti kuo greičiau: erlichioze (erkiniu encefalitu) ji užkrečia per pirmasias 10 minučių, nes ligos sukėlėjai tūno kraujasiurbės seilėse, na, o kitomis ligomis - per keliolika valandų, mat erkė turi prišveisti kraujo, kad jos kūne mie gantys parazitai suaktyvėtų. Tik tada jie pradeda invaziją. Taigi, erkę ištraukti kuo skubiau yra efektyvesnė ligos prevencija, nei blaškytis ir ieškoti pagalbos ar priemonių erkei sučiupti.

Jei šuns šeimininkas svajoja apie nerūpestingas atostogas su keturkoju augintiniu, jis turi pasirūpinti apsauga nuo erkių. Kitaip vietoj poilsio pliaže, atostogas teks praleisti kartu su prie lašinės prijungtu šuneliu. Saugiau ir pigiau nupirkti šuniui apsaugos priemonę.

Lietuvos veterinarijos vaistinės galima rasti keletą rūšių apsaugos nuo erkių priemonių: antkakliai, purškalai ir lašinameji tirpalai.

Veterinarijos gydytoja Laura Udraitė sako, jog esminis jų skirtumas - tai veikimo laikas. Purškiamieji preparatai saugo tam tikras kūno vietas ir veiksmingi dvi-tris dienas, kartais savaitę. Lašeliniai - veiksmingi apie mėnesį, antkakliai - 4-6 mėnesius , taigi visą sezoną. Šios priemonės veiksmingiausiai nuo šuns nubaido blusas. Erkės gali įsisiurbti, bet šuns oda tampa neskani ir net nuodinga kraugerei: ji žūva nespėjusi suleisti nuodų. Vėliau sudžiūva ir nukrenta.

Tiesa, antkakliai gali būti nelabai naudingi, ypač jeigu yra kitų šunų, nes antkaklius jie viens kitam gali nugraužti. Jei yra vaikų, jiems bus nesmagu augintinį glostyti, nes ankaklis skleidžia nekokį kvapą. Taigi, ši priemonė tinkamiausia lauke gyvenan tiems šunims.

Dažną kontaktą su infekuotomis erkėmis gali turėti ir katinas vienišius, ypač jei jam laisvai leidžiame vaikščioti po sodą ar karstytis medžiais. Katėms gali būti pavojingos erkinės ligos - erlichiozė ir boreliozė. Parazitai mutuoja ir keliauja iš žemyno į žemyną, ieškodami naujų neatsparių aukų.

Bet gyd. L.Udraitė ramina: „Lietuvoje katės neturi problemų su erkėmis. Per savo praktiką dar neteko sutikti katino, kuris būtų susirgęs dėl erkės„.

Boreliozė (Laimo liga)

Jos kaltininkas bakterija - spirocheta Borrellia burgdorferi.

Pagrindinis simptomas, nors nebūtinai visada pasireiškiantis, raudonis įkandimo vietoje. Raudonis, paprastai atsiranda praėjus savaitei po užsikrėtimo, išlieka iki 30 dienų. Liga gali pasire ikšti įvairiai: šunys dažnai šlubuoja, ištinsta jų sąnariai, būna apatiški, praranda apetitą. Bakterijos sukelia uždegimus, kvėpavimo sutrikimus bei inkstų ar kraujotakos nepakankamumą. Liga gydoma antibiotikais. Lietuvoje nustatoma retai.

Ją šunims sukelia vienaląsčiai iš Babesia canis giminės. Vienaląsčiai dauginasi raudonuosiuose kraujo kūneliuose, juos naikiandami, be to, kovodamas prieš infekciją organizmas pats pradeda kryžiaus žygį prieš nuosavas kraujo ląsteles.

Susirgęs šuo praranda apetitą, vemia, šlapinasi su krauju. Infekcija gali baigtis ir fatališkai. Visiškai išgydyti šunį sunku, net iš nebesant parazitų, organizmas kartais sukelia netikrą aliarmą, kai imuninės ląstelės ima naikinti savus audinius.

Dar visai neseniai šia liga šunys mūsų šalyje beveik nesirgo. Užtat šiemet liga sparčiai plinta, ypač sostinėje ir aplink ją.

Yra skiepų nuo babeziazės, jie jau naudojami Vakarų šalyse, deja, Lietuvos dar nepasiekė. Nėra Lietuvoje ir registruotų vaistų nuo šios labai pavojingos ligos.

Erlichiozė - erkinis encefalitas. Sukelia bakterija Ehrlichia canis.

Ligos simptomai pasireiškia po mėnesio: karščiavimas, raumenų traukuliai, viso kūno skausmai, dingsta apetitas, kraujuoja gleivinė. Padidėja blužnis ir limfmazgiai. Gydymas simptominis. Lietuvoje šunys endemine formas dar neserga, bet iš kelionių, ypač Lenkijos - atsiveža.

Entomologė Milda Žygutienė tikina, kad ne. Kodėl? Nėra prasmės. Jei jums įsisiurbė netgi užkrėsta erkė, nebūtinai ji užkrėtė ir jus ar jūsų šunį. Kita vertus, kiekvienas žmogus ir gyvūnas irgi turi savo apsaugos priemones - galbūt imunitetas sunaikino infekcijos sukėlėjus.

Be to, jei jau užsikrėtėte, jokių išankstinių priemonių nuo ligų nėra. Stebėkite save ir savo augintinį - jei pasirodys simptomai, būtina gydytis.