Prekyba pavojingu maistu klesti

Į plastikinius butelius supiltas pienas, į polietileno maišelį suvyniota parūgusi varškė, keistoką kvapą popieriniame maišelyje skleidžiantis mėsos faršas, ištižęs šokoladas. Visa tai gali atsidurti ant jūsų stalo, jei maistą pirksite iš kiemuose, šalikelėje ar šalia turgaviečių stovinčių prekeivių. Tuo įsitikino ir žurnalistai, vakar anksti ryte surengę reidą keliuose sostinės mikrorajonuose.

Pirmiausia apsilankėme Karoliniškėse. Nors lijo lietus, turgavietės pašonėje, visai netoli poliklinikos būriavosi keletas žmonių, siūlančių į 1–2 litro tal-pos plastmasinius butelius supilstytą pieną. Priėję arčiau pamatėme ant šaligatvio stovintį krepšį, pilną varškės. Tiesa, ji buvo suvyniota į nedidelius poli-etileno maišelius. „Ko norėsite, ponia, pieno ar varškės? Pirkite, tikrai nebrangu. Viskas šviežia“, – greitakalbe rusų kalba bėrė moteriškė.

Kad nebrangu – įsitikinome. 2 litrai pieno kainuoja tik litą, o pusę kilogramo kaimiškos varškės galima nusipirkti už porą litų. Tačiau įsigijus varškę, kilo abejonių, ar ji tikrai šviežia. Iš tolo nosį rietė nuo varškės sklindantis kvapas. „Aš pati ją gaminu, tikrai skani, – primygtinai siūlė prekeivė, vis pasidairydama į šalis. – O pieną man kas rytą atveža iš Vilniaus rajono. Tai ar perkate?“ Tačiau pieno pirkti nerizikavome.

Šalia Halės turgaus, tiesiog ant šaligatvio taip pat lūkuriavo kelios moteriškės. Iš tolėliau įmanoma pastebėti tik iš pintų krepšių kyšančias gėles, salotas, kitus žalumynus. Tačiau iš arčiau atsiveria kitoks vaizdas – krepšiuose tvarkingai surikiuoti tie patys populiarūs pieno sklidini plastmasiniai buteliai, laudiškai vadinami „bambaliais“. Tiesa, pieno tara atrodė labai abejotinos švaros.

Maisto saugos specialistų teigimu, tokios prekiautojos, siekdamos išlaikyti šviežią pieną kuo ilgiau, dažnai į jį deda antibiotikų, cheminių medžiagų ar pieno miltelių priemaišų. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų, pirkėjai, įsigyjantys pieno produktų iš tokių prekeivių, rizikuoja sveikata.

Nelegaliai prekybai kelius užkirsti stengiasi Vilniaus miesto policijos pareigūnai, tačiau tai padaryti sekasi sunkiai. Atvykus patruliams, prekeiviai kaip-mat pasislepia, o jiems išvykus, vėl siūlo produktus.

„Didžiausia rykštė – vartotojų ir nelegalių prekiautojų sąmoningumas. Kasmet su policijos pareigūnais organizuojame reidą po įvairius sostinės mikrorajonus, kiemus. Tačiau jei žmogus perka sutartoje vietoje su prekybininku, mažai ką galime sustabdyti“, – sakė Vilniaus miesto VMVT Maisto skyriaus vedėjas Remigijus Pumputis.

Pagal gautą informaciją šios tarnybos specialistai su policijos pareigūnais kartą Žvėryne nubaudė nelegalią prekiautoją, kuri maisto produktus pardavinėjo tiesiog iš automobilio bagažinės. Nubaustoji prie savo versliuko negrįžo, tačiau nuolatiniai pirkėjai ir toliau jos laukdavo sutartoje vietoje.

„Kas gali sustabdyti tokią nelegalią prekybą, jei patys žmonės to nori? Visi mato, bet retas kuris skundžiasi. Joks kiemas ar šaligatvis prie turgavietės negali būti prekybos vieta“, – aiškino Maisto skyriaus specialistas bei pridūrė, jog per karščius ypač padaugėjo skundų dėl neaiškios kilmės maisto pro-duktų ir prekybos centruose.

Neseniai gautas skundas dėl prekybos tinkle „Maxima“ įsigyto surūgusio pieno ir varškės sūrelių. Kaip pasakojo R.Pumputis, nuvykę inspektoriai nustatė, jog šaldytuvo laikymo temperatūra – net 13 laipsnių šilumos.

Maisto skyriaus vedėjas pastebėjo, kad mažmeninės prekybos centrai per karščius turi problemų dėl produktų laikymo sąlygų, nors taip neturėtų būti.

„Mes reguliariai tikriname ir transporto priemones, kuriomis vežami greitai gendantys, temperatūros režimo reikalaujantys maisto produktai. Jeigu jo nesilaikoma, baudžiame“, – sakė specialistas.

Kaip teigė R.Pumputis, baudos fiziniams asmenims siekia nuo 40 iki 200 litų, įmonės darbuotojams – nuo 300 iki 600 litų, o įmonės vadovams – iki 2000 litų.

Beje, tarnyba – ne visagalė, todėl pirkėjams akyliems reikia būti net ir legaliose prekybos vietose. Į L.T. redakciją paskambino skaitytoja, ji viename iš kioskelių, stovinčių netoli Konarskio turgelio Vilniuje, per karščius įsigijo sveriamų džiovintų abrikosų. Regis, produktas negendantis, tad ir baimintis nėra ko. Todėl galima įtarti, kaip vilnietė Inga nustebo pastebėjusi juose mažyčių vabaliukų. „Blogiausia, kad vabaliukus pastebėjau ne iš karto. Tų abrikosų jau valgiau, o aš maitinu krūtimi vaikelį. Valgė jų ir brolio vaikai“, – guodėsi pašnekovė.

Nors buvo šeštadienis, moteris nedelsdama paskambino VMVT budėtojui ir pranešė apie nesaugų maistą. Pirmadienį dėl visa ko skundą pakartojo internetu. Ir teisingai padarė – pasirodo, budėtojas apie incidentą niekam nepranešė. Tarnybos inspektoriai apie jį sužinojo tik iš antro skundo. „Trečiadienį paskambino inspektorė ir pranešė, kad abrikosų su vabaliukais kioske nerado. Kadangi abrikosus saugojau šaldytuve, iškart pasiūliau juos ištirti. Tačiau sužinojau, kad iš klientų maisto produktai neimami“, – piktinosi Inga. Dar labiau ją nustebino, kai inspektorė tiesiai šviesiai paklausė: „Ko jūs siekiate? Būtinai nubausti kioską?“ Ir pridūrė, kad pati, jei taip atsitinka, nieko nedaranti.

V.Pumputis teigia, kad pagal įstatymus tikrinti maisto produktus VMVT gali tik prekybos vietoje. „Tirti vartotojų atneštus mėginius mūsų tarnybos procedūrose nenumatyta. Mat neįmanoma įrodyti, nei kaip produktas buvo laikomas, nei kada ir kurioje prekybos vietoje pirktas, ypač jeigu jis yra sveriamas ir pirkėjas neturi čekio.

Žinoma, atskirais atvejais, apsinuodijimo protrūkių metu, renkame ir tokius įrodymus, tačiau teisiškai jie mažai ką reiškia, – L.T. sakė specialistas. – Suprantu vartotojų pasipiktinimą. Tačiau tokiu atveju galiu tik patarti iniciatyvos imtis pačiam žmogui. Jis gali atvykti į mūsų laboratoriją ir, sumokėjęs 30–40 Lt, ištirti produktą. O tada jau gali teistis su jį pardavusia įmone.“

www.lt24.lt