Daugiau nei trečdalis žmonių gyvenime yra kentę dėl pėdų problemų, susijusių su įvairiais veiksniais: paveldėto silpnumo, neteisingos laikysenos ar netinkamų batų.
„Dėl visų kojų skausmų, pūslių, nuospaudų ir „iškilusių“ kauliukų dažniausiai kalta esti prasta avalynė, kurios padarinius kartais tenka taisyti ortopedams ir chirurgams“, – tvirtino Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos skyriaus vadovas Vygintas Kaikaris.
Pataria avėti žemakulnius
Pėdos – sudėtingi mechanizmai, kurių kiekvienoje yra po 26 kaulus. Juos laiko šimtai raiščių, sausgyslių ir raumenų.
Kiekvieno žingsnio metu pėda veikia kaip smūgio amortizatorius. Kiekvieną kartą pėdai pasiekiant žemę, jai tenka smūgio krūvis, prilygstantis dvigubam kūno svoriui. Nepatogūs aukštakulniai batai tik dar labiau sustiprina žalą pėdoms.
Medikai pataria kasdien dėvėti tik žemakulnius lankstaus pado batus. Jų sagtelės turėtų būti reguliuojamos, kad batus būtų galima gerai priderinti pagal kojos linkius. Derėtų rinktis puse dydžio laisvesnius batus, kad pėda galėtų laisvai judėti. Avalynė taip pat turėtų būti pakankamo pločio.
Labai svarbu, jog batai būtų pagaminti iš natūralių medžiagų, nes sintetinės neleidžia pėdai „kvėpuoti“ bei skatina prakaitavimą ir grybelinių infekcijų vystymąsi.
Pūslės – dėl netinkamų batų
Vasarą bene perkamiausiomis vaistinių prekėmis tampa įvairiausių rūšių pleistriukai, pemzos, kojų kremai ir kitos kojų priežiūros priemonės, padedančios gydyti atsisluoksniavusią kojų odą ir iki kraujo nepatogių batų pritrintas pūsles.
Pūslės susidaro nuo trinties: oda atsisluoksniuoja, po ja pradeda kauptis skystis, apsaugantis gilesnius audinius. Jei netinkami batai nebeavimi, pūslės užgyja, tačiau jei per maža ar itin aukštais kulnais avalynė ir toliau nešiojama, organizmas imasi tolesnių apsaugos priemonių.
Dėl nuolatinės trinties kojų oda tampa šiurkšti, ypač ant pado ir kulno, o ties pėdos šonu atsiranda odos sustorėjimai, panašūs į nuospaudas.
Skiria per mažai dėmesio
Avinčioms smailianosius batus kūgio formos nuospaudos užauga ir ant kojos pirštų.
„Gedimino“ vaistinės, prekiaujančios ir specialiomis pėdų priežiūros priemonėmis, direktoriaus pavaduotoja Vida Kemėšienė tvirtino, jog kauniečiai kojoms skiria mažai dėmesio ir dar mažiau pinigų.
„Miestiečiai vis dar linkę pirkti paprastesnius pigesnius pleistriukus ar kojų kremus. Tačiau šios priemonės nuo kojų skausmo išvaduoja vos kelioms valandoms“, – teigė Vida Kemėšienė.
Į aukštakulnius – pagalvėlės
Beveik penkis kartus brangesni hidrokoloidiniai pleistrai per kelias dienas visiškai išgydo batų pritrintas pūsles. Jų nereikia nuimti tol, kol pleistriukas pats neatkimba ir nenukrinta kartu su sudžiūvusia pūsle.
Specialūs įdėklai į batus padeda išvengti pėdų pūslių. V.Kemėšienė patarė juos dėti į naujus batus, nes šie dažniausiai ir pritrina kojų pūsles.
Apsauginės batų pagalvėlės rekomenduojamos aukštakulnius nuolat nešiojančioms moterims, kurių pėdose susiformuoja kietos nuospaudos.
Būtina kirpti tiesiai
Dar viena problema – pirštų nagų įaugimas. Jei avalynė per siaura, ji spaudžia didįjį pirštą prie antrojo piršto. Per kelias dienas susidaro audinių briauna, į kurią ir įauga nagas. Siekiant išvengti kojų nagų įaugimo, šiuos derėtų kirpti tiesiai, o ne kreivai.
Vasarą padidėja tikimybė užsikrėsti ir grybeline infekcija. Pirmieji jos simptomai – odos perštėjimas ir pūslelės tarpupirščiuose. Todėl siekiant išvengti nemalonios infekcijos, reikėtų vengti vaikščioti basiems šlapiomis grindimis ir nesinaudoti bendru rankšluosčiu su tais, kurie jau turi infekciją.
Nemalonaus kojų prakaitavimo padeda išvengti įvairūs pėdų kremai, talkai ir dezodorantai. Tačiau prieš naudojant įvairias priemones, kojas būtina švariai nuplauti.
Kasdien reikia apsiauti ir švarias natūralaus pluošto kojines. Per mažos kojinės gali suveržti pėdą. Jei kojinės per didelės, jos gali susiraukšlėti, todėl net tinkamuose batuose atsiras spaudžiančių vietų.