„Lietuvai tapus NATO nare, pakitus grėsmėms ir atsiradus naujiems iššūkiams, nuspręsta Lietuvoje neplėtoti stacionariųjų karo ligonių, o vadovaujantis kitų NATO šalių patirtimi tam tikras karo ligoninių funkcijas perduoti vykdyti civilinėms ligoninėms, suteikiant joms kariuomenės paramos ligoninių statusą“, – sakė plk. K.Kuršelis.
Jo teigimu, taip bus racionaliau naudojamos valstybės lėšos, skiriamos sveikatos priežiūrai, ir kokybiškiau vykdoma karių sveikatos priežiūra. Šio bendradarbiavimo naudą turėtų pajusti ir civiliai Lietuvos piliečiai, kurie bus tiriami ir gydomi medicinos įranga, įsigyta už lėšas, skirtas kompensacijai už įsigyjamą ginkluotę ir karinę techniką.
Pasirašyta sutartimi VUL SA įsipareigoja teikti antrines ir tretines (angl. Roles 2 ir Roles 3) sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos ir mūsų šalyje dislokuotiems NATO kariams, sudaryti sąlygas karo medicinos specialistams dirbti pagal turimą medicinos praktikos licenciją VUL SA padaliniuose ir panaudoti ją karo medicinos personalo kvalifikacijai kelti rengiantis tarptautinėms operacijoms, o karinio konflikto metu – atlikti karo ligoninės funkcijas.
Civilių ir kariškių bendradarbiavimas sveikatos priežiūros srityje nėra naujas reiškinys. Jis apima ne tik sveikatos priežiūros paslaugų teikimą kariams, bet ir bendradarbiavimą krizių medicinos srityje, vykdant kraujo donorystės akcijas, oru transportuojant donorų organus.