Lietuvoje dažniausiai naudojami seilių ir šlapimo testai. Šių testų galima įsigyti didžiosiose šalies vaistinėse. Jų kaina svyruoja nuo 5 iki 40 litų.
Tokių testų rezultatai yra preliminarūs, juos būtina tikslinti laboratorijose,
kuriose įvairiais cheminiais analizės metodais tiksliai nustatoma narkotikų rūšis ir narkotikų kiekis kraujyje ar šlapime. Kitose šalyse naudojami plaukų ar prakaito testai narkotikų vartojimui nustatyti Lietuvoje yra nepaplitę.
Narkotikų kontrolės departamentas rekomenduoja tėvams, kilus įtarimui kreiptis į priklausomybės ligų centrus, kur dirbantys specialistais užtikrins,
kad testas bus atliekamas pagal instrukciją.
„Testų rezultatus turi įvertinti profesionalūs gydytojai, ypač tais atvejais, kai preliminarūs tyrimo rezultatai yra teigiami. Klaidų testuojant vaikus dėl narkotikų vartojimo padaryti negalima, nes pasekmės gali būti labai skaudžios.
Europoje jau yra užfiksuota atvejų, kai neteisingai interpretuoti testų rezultatai vaikus pastūmėja net į savižudybę“, - teigia Narkotikų kontrolės departamento direktorė Audronė Astrauskienė.
Šlapimo testai dėl narkotikų vartojimo atliekami visuose priklausomybės ligų centruose, asmenims iki 18 metų nemokamai. Atliekant tokį testą būtinas raštiškas tėvų ir vaiko sutikimas. Pasak Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus Emilio Subato, poreikis ištirti, ar vaikas nevartoja narkotikų kiekvienais metais auga.
„Vien per šių metų pirmą pusmetį Vilniaus priklausomybės ligų centre buvo atlikti 96 testai vaikams ir paaugliams iki 18 metų. Iš jų 17 atvejų įtarimas pasitvirtino. Daugiausiai buvo nustatytas kanapių vartojimas – 9 atvejai, amfetamino – 6, 2 benzodiazepinų vartojimo atvejai“, - teigia E. Subata.
Jei testas dėl narkotikų vartojimo teigiamas, vaikui individualiai sudaroma gydymo ir reabilitacijos programa. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos priklausomybės ligų centruose įsteigtos specializuotos gydymo ir trumpalaikės reabilitacijos vietos vaikams, sergantiems priklausomybe nuo narkotikų. Specializuota vaikų ir jaunimo ilgalaikės reabilitacijos bendruomenė veikia Ukmergės rajone.
Šį pavasarį keliose Vilniaus mokyklose buvo mėginama naudojant specialius aerozolius aptikti narkotikų daleles ant daiktų, esančių mokyklos aplinkoje. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad tokio testavimo rezultatai rodo tik narkotikų buvimą aplinkoje ir negali būti prilyginti narkotikų buvimui moksleivių organizme, t.y. vartojimui.
Šio testo pagalba gauti rezultatai yra labai preliminarūs, tad norint juos patvirtinti būtina tiriamąją medžiagą siųsti į laboratoriją išsamiam tyrimui atlikti.
Be to, šiuos rezultatus atsargiai interpretuoti skatina ir tai, kad tokie narkotikai kaip susmulkinti aguonų stiebeliai ir galvutės, susmulkintos kanapių dalys, kokaino milteliai, amfetamino, metamfetamino milteliai pagal savo kilmę ir formą yra birios, našios, lengvai sklaidančios aplinkoje, todėl šių medžiagų mikrodalelės lengvai gali patekti ant įvairių objektų paviršių. „Pavyzdžiui, viešuoju transportu važinėjantis moksleivis net ir pats to neįtardamas gali parsinešti namo kanapių dalelių ant savo drabužių – kokių veiksmų tokiu atveju turėtų imtis tėvai, panaudoję minėtus aerozolius ir aptikę ant vaiko drabužių narkotikų dalelių?
Dėl šių priežasčių paviršiams tirti narkotikų testai yra plačiau naudojami teisėsaugos institucijų veikloje, tuo tarpu Europos šalių mokyklose jų naudojimas nėra paplitęs“, - teigia A. Astrauskienė.
Kaip parodė JAV patirtis, dažniausiai visuomenės diskusijas apie moksleivių testavimą mokyklose inicijuoja testų įranga prekiaujančios kompanijos. Tačiau JAV atlikti tyrimai parodė, kad testavimas mokyklose nesumažina narkotikų vartojimo ir rezultatai mokyklose, kur atliekamas moksleivių testavimas, nesiskiria nuo tų mokyklų, kuriose vykdomas testavimas. Pripažįstama, kad vaikų testavimu dėl narkotikų vartojimo turi rūpintis tėvais. Tuo tarpu mokyklos turėtų siekti kuo daugiau moksleivių įtraukti į užklasinę veiklą, suteikti jiems žinių apie narkotikų žalą, sugebėti vykdyti ankstyvąją intervenciją, užmegzti bendradarbiavimą su tėvais.
Svarbiausi skaičiai apie narkotikų vartojimo paplitimą tarp Lietuvos moksleivių
2006 metais Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atlikto tyrimo „11-12 klasių mokinių sveikata ir jos pokyčiai per 5 metus“, kuriame dalyvavo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Utenos, Tauragės, Telšių apskričių miestų ir rajonų bendrojo lavinimo mokyklų 11-12 klasių mokiniai, rezultatai rodo, jog narkotinių medžiagų nevartoja 90,3 proc. tyrime dalyvavusių mokinių, o narkotines medžiagas bandė vartoti 8 proc. mokinių.
Pagal 2003 metais atlikto „Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo mokyklose“ (ESPAD 03) tyrimo rezultatus bent kartą gyvenime bet kokį narkotiką yra vartoję 15,6 proc. 15-16 metų mokinių. Apie 2 proc. mokinių narkotines ir psichotropines medžiagas vartojo 40 ir daugiau kartų, per paskutinius 12 mėn. bet kokį narkotiką, išskyrus marihuaną ar hašišą, vartojo 4,7 proc. 15-16 metų mokinių.
Apie Narkotikų kontrolės departamentą prie LR Vyriausybės
2004 metų vasario mėnesį veiklą pradėjo Narkotikų kontrolės departamentas, kurio pagrindinis uždavinys yra koordinuoti ir įgyvendinti Lietuvos narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politiką. Departamentas teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės veiklos prioritetinių krypčių tobulinimo, rengia rekomendacijas dėl atsakingų institucijų narkomanijos prevencijos priemonių įgyvendinimo, koordinuoja jų veiklą, reguliariai tiria narkotikų vartojimo paplitimą Lietuvoje, atstovauja Lietuvą tarptautinėse organizacijose.
Daugiau informacijos galima rasti https://www.nkd.lt/