Afrikiečių seksualinio elgesio džiunglės

Afrikos kontinento gyventojų seksualinio elgesio papročiai nepaliauja stebinti keliautojų ir antropologų. Apie tai pasakojama šiemet išleistoje biologės ir žurnalistės Helen Epstein knygoje „The Invisible Cure“, kurioje autorė apibendrino daug metų trukusių kelionių po Afriką.

„Pačios tankiausios džiunglės — tai seksualinio žmogaus elgesio džiunglės“, — tvirtinama naujoje mokslininkės knygoje.

Afrikos gyventojų seksualinio elgesio ypatumai nulemia tai, kad regione yra nepaprastai paplitę ŽIV ir AIDS, rašoma H.Epstein knygoje. Niekur kitur pasaulyje, be dešimties Afrikos šalių, esančių į pietus nuo Sacharos, ŽIV nešiotojų procentas nėra pasiekęs dviženklių skaičių.

Jei Europoje ir Šiaurės Amerikoje ŽIV nešiotojai nesudaro nė 1 proc. visų gyventojų, tai šiame regione infekuotųjų yra bent 10 proc. gyventojų.

Kurį laiką manyta, kad svarbiausi ŽIV bei AIDS paplitimo Afrikoje kaltininkai yra daugpatystė, didelis seksualinių partnerių skaičius bei afrikiečių nenoras naudotis prezervatyvais. Tokią nuomonę skatino mokslinių stebėjimų rezultatai Ugandoje. Nustatyta, kad 1991 m. šioje šalyje AIDS sirgo net 15 proc. šalies gyventojų.

Po to, kai tarptautinės organizacijos ėmėsi agresyvios kampanijos, kurios metu vyrai buvo skatinami naudotis prezervatyvais ir vengti trumpalaikių atsitiktinių lytinių santykių, infekuotųjų ŽIV skaičius sumažėjo. Tačiau šiose šalyse nustatytas ŽIV/AIDS atvejų sumažėjimas buvo tik laikinas. Pastaruoju metu mirtinas virusas ir vėl su nauja jėga smogia šio regiono žmonėms.

H.Epstein rašo, kad kova su AIDS Afrikoje nėra tokia sėkminga, kaip tikėtasi, dėl to, kad jai vadovaujantiems vakariečiams per sunku suvokti vietos seksualinės elgsenos modelius. Naujausi sociologinių bei antropologinių tyrimų duomenys rodo, kad statistiškai afrikiečiai turi panašų skaičių seksualinių partnerių kaip ir Europos ar Šiaurės Amerikos gyventojai. Tačiau santykių trukmė ir pobūdis skiriasi.

Vakaruose vis dar tebedominuoja monogaminis seksualinių santykių modelis, kuomet vieną partnerį keičia kitas. Jei vakarietis ir nepraleidžia viso gyvenimo su vienu partneriu, tai paprastai naujas gyvenimo draugas atsiranda tuomet, kai santykiai su ankstesniuoju partneriu baigiasi. Nors kartais pereinamuoju laikotarpiu į monogamiškus santykius įsiterpia vienadienis ryšys, vis dėlto Vakaruose dar nėra įprasta vienu metu turėti keletą ilgalaikių partnerių.

Afrikoje - priešingai. Tiek vyrų, tiek moterų ilgalaikiai seksualiniai santykiai su keliais partneriais yra daugiau norma nei išimtis. Tad net jei statistinis afrikietis per savo gyvenimą turi tiek pat seksualinių partnerių, kaip ir vakarietis, jis nuolat yra susijęs su seksualinių partnerių tinklu. Vieni parteriai iš šio tinklo „iškrenta“, tuomet į jų vietą ateina nauji. Jei kas nors iš tinklui priklausančių asmenų yra užsikrėtęs ŽIV, viruso plitimas pasidaro nevaldomas.

Kai vyras ar moteris turi atsitiktinių lytinių santykių su asmeniu, užsikrėtusiu ŽIV, nėra šimtaprocentinės tikimybės, kad vienos sueities metu virusas bus perduotas. Tačiau Afrikoje populiariuose partnerių tinkluose ŽIV paplitimas yra beveik garantuotas. Mat tam tikra grupė žmonių nuolat santykiauja vieni su kitais.

Tad jeigu vyras ŽIV nešiotojas yra vedęs ir turi tris nuolatines meilužes, nėra abejonės, kad virusą jis perduos visoms keturioms moterims. Savo ruožtu šios, jeigu turi lytinių santykių ne tik su šiuo vedusiu vyru, bet ir su dar bent vienu kitu partneriu, ligą „padovanos“ ir jam. Be to, ilgalaikiais seksualiniais ryšiais susaistytos grupės nariai ima pasitikėti vieni kitais ir nustoja naudoti prezervatyvus.

Beveik neabejojama, kad meškos paslaugą šioje situacijoje afrikiečiams padarė ir daugiau nei dešimtmetį besitęsianti europiečių bei amerikiečių propaganda, kurios metu buvo raginama vengti atsitiktinių partnerių. Paklausę šių patarimų kai kurie Afrikos gyventojai, užuot leidęsi į atsitiktinius ryšius, grįžo prie Afrikos tautų tradicijose giliai įsišaknijusių kelių partnerių vienu metu modelio. Rezultatas — AIDS plinta dar greičiau.

Nemažai Afrikos tautų tradiciškai daug tolerantiškesnės tiems, kurie vienu metu turi kelis partnerius. Neretai gyvenimo būdas, kai neišsiskyrus su vienu susirandama kitų partnerių, toleruojamas tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų.

Kaimų bendruomenėse įprasta, kad moterys rūpinasi namais ir daržais, o vyrai prižiūri gyvulių bandas. Sutuoktiniai nesimato mėnesius. Be to, neįprasta klausti, ką tuos mėnesius veikė vyras. Savo ruožtu būtų laikoma blogo tono ženklu, jei apie intymų gyvenimą jam išvykus vyras klausinėtų savo žmoną ar žmonas.

Kai kuriose Botsvanos vietovėse vyrai, grįžę iš ilgos kelionės, paprastai pirmą naktį nakvoja tame pačiame kaime pas savo dėdę — kad žmonoms užtektų laiko išsiųsti iš namų meilužius. Svazilendo karalius turi 13 žmonų, o setswana kalboje iš viso nėra žodžio „ištikimybė“.

ŽIV plitimo nestabdo ir vadinamojo „sauso sekso“ praktikavimas. Tarp kai kurių Afrikos tautų paplitęs įsitikinimas, kad santykiaujant su moterimi, iš kurios vaginos yra pašalintos natūralios išskyros, vyrui suteikia daugiau malonumo. Vagina intensyviai plaunama ir šluostoma arba naudojami primityvūs skysčius ištraukiantys aparatai.

Tai kelis kartus padidina galimybę perduoti ŽIV, nes išsausėjusioje makštyje atsiranda žaizdų, prasideda kraujavimas. Rizika užsikrėsti mirtinu virusu praktikuojant „sausą seksą“ smarkiai padidėja abiem partneriams.

Šiaurės Afrikai minėtos problemos mažiau aktualios, mat islamas griežtai draudžia už šeimos ribų išeinančius poligaminius ryšius, be to, vietiniai papročiai reikalauja, kad vyrai būtų apipjaustyti. Apipjaustymas, kaip rodo statistika, net 60 proc. sumažina ŽIV perdavimo tikimybę.

Net jei Afrikoje dirbantys Europos ir Šiaurės Amerikos savanoriai ima geriau perprasti vietinius papročius, vienas dalykas, kuris labiausiai jaudina viso pasaulio mokslininkus, yra kol kas bergždžios pastangos sukurti vaistus nuo AIDS ir vakciną nuo ŽIV.

„Vaistų nuo AIDS epidemijos kol kas nėra. Vargu, ar tokia perspektyva apskritai egzistuoja“, — rašo H.Epstein.