- Kuo žmonėms pavojingi vabzdžių ir gyvačių įkandimai?
- Nealergiškiems bičių, vapsvų nuodams žmonėms įgėlimai nėra labai pavojingi, tik skausmingi.
Alergiškiems bičių, vapsvų nuodams žmonėms vienintelis įgėlimas gali būti pavojingas gyvybei.
Tada žmogui krinta kraujospūdis, gali ištikti anafilaksinis šokas, kuris pasireiškia kvėpavimo takų sutinimu ir dusulio priepuoliais, bronchų spazmais, kraujo spaudimo kritimu, pulso suretėjimu, pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais, net sąmonės netekimu.
Įgėlus angiai, apsinuodijimo eiga priklauso nuo suleistų nuodų kiekio, jų koncentracijos, įkandimo vietos, bendros organizmo būklės.
Įkandimas pavojingiausias, jei nuodas greitai patenka į kraują, pavyzdžiui, įgėlus į veidą, bei vaikams ir senyviems žmonėms.
Nekomplikuotais atvejais gydant nuo tokio įkandimo pasveikstama per 2-7 dienas.
- Kaip organizmas reaguoja į vabzdžių ir gyvačių įkandimą?
- Daug priklauso nuo to, kas žmogui įkanda.
Pavyzdžiui, įkandus skruzdelei, uodui ar mašalui, įkandimo vietoje oda parausta, patinsta, pradeda niežėti, atsiranda lengvo uždegimo reiškinių, kartais gali susidaryti pūslelės.
Įgėlus bitei, širšei, vapsvai, atsiranda audinių reakcija įgėlimo vietoje – aštrus skausmas, patinimas, paprastai išnykstantis per kelias valandas.
Retai būna išplitusi reakcija, kai patinsta visa galūnė, pavyzdžiui, ranka.
Įgėlimai ryklėje ar gerklose, kurie pasitaiko valgant vaisius ar geriant gėrimus, gali sukelti gyvybei grėsmingų kvėpavimo sutrikimų.
Vienintelės Lietuvoje gyvenančios nuodingos gyvatės – paprastosios angies įkandimas labai skausmingas, sukelia stiprų uždegimą.
Pirmomis valandomis daugeliui pacientų kyla baimė, galvos svaigimas, apima silpnumas, pradedama vemti, viduriuoti, padažnėja širdies ritmas, gali kristi kraujospūdis.
Dažniausiai gyvatė gelia į galūnes, todėl jos ima tinti.
Įkandus angiai, reikėtų kreiptis į medikus.
- Ką reikėtų daryti žmogui, jei jam įkando nežinomas vabzdys ar gyvatė?
- Įkandus vabzdžiui, reikia stebėti savijautą, įkandimo vietą. Galima vartoti priešalerginius vaistus – tabletes ar tepalus.
Įgėlus gyvatei, pirmiausia reikia nusimauti žiedus, nusiimti apyrankes.
Įgeltą galūnę reikia įtvirtinti, šiek tiek pakelti, o įkandimo vietą švariai apdengti, apdėti ledu. Jokiu būdu negalima įgeltos galūnės užveržti.
- Ar tokiu atveju galima nesikreipti į medikus ir gydytis namų sąlygomis?
- Priklauso nuo organizmo reakcijos ir savijautos. Nekomplikuotais atvejais galima gydytis namuose. Veiksmingi priešalerginiai ir vaistai nuo uždegimo.
Kaip nors pakitus įkandimo vietai, padidėjus skausmui, pajutus bendrą silpnumą, pasunkėjus kvėpavimui ar dūstant būtina kreiptis į medikus.
Bičių nuodams alergiški žmonės turi su savimi nešiotis antialerginių vaistų, o tie, kuriems jau buvo pasireiškusi anafilaksinė reakcija, – švirkštą su adrenalino tirpalu.
Vabzdžiui įgėlus burnos srityje ar į liežuvį, būtina skubiai kreiptis į medikus.
- Kaip reikėtų apsisaugoti nuo vabzdžių ar gyvačių įkandimų?
- Gamtoje, ypač kur daug vabzdžių, nepatartina gerti saldžių gėrimų, valgyti vaisių, ledų. Jie privilioja vabzdžius.
Labai daug vapsvų būna po vaismedžiais ant žemės nukritusiuose vaisiuose, todėl juos reikėtų rinkti atsargiai.
Reikėtų vengti gausiai žydinčių gėlynų, medžių ir krūmų, neiti prie avilių, vapsvų, širšių lizdų.
Angis gyvena drėgnuose miškuose, miško aikštelėse, aukštapelkėse, pamiškėse, mėgsta šiltas ir saulėtas vietas.
Miške uogaujant, reikėtų būti atidesniems – neužlipti ant gyvatės, nekišti rankos po šaknimis, kelmais, pamačius gyvatę – negaudyti jos.
Gyvatė gelia tik gindamasi. Jei leisime jai ramiai pasišalinti, ji pati nepuls.
Karštomis dienomis gyvatės gali atšliaužti į daržus, prie šulinių, namo, tvarto pamatų.