Mobilieji telefonai – pavojus vaikams

"L.T." ir lrytas.lt inf.
Bene entuziastingiausi mobiliųjų telefonų naudotojai – vaikai. Nors medikai įspėja, kad jiems elektromagnetinės bangos kenkia labiau nei suaugusiesiems, sustabdyti šią epidemiją specialistai yra bejėgiai.
Telekomunikacijų bendrovės „Om­ni­tel“ tyrimas parodė, kad vaikai – sparčiausiai auganti mobilių vartotojų grupė. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Eurobarometro“ duomenimis, Europos Sąjungoje 70 proc. vaikų nuo 12–13 metų ir 23 proc. vaikų nuo 8–9 metų gyvenimo be mobiliojo telefono jau neįsivaizduoja.
Būtent jie pirmiausia išbando naujųjų technologijų privalumus bei išmoko jais naudotis tėvus. Lietuvoje net 21 proc. apklaustųjų vaikai išmokė atsisiųsti naujų skambučio tonų, 7 proc. iš vaikų sužinojo, kaip gauti MMS. Anot tyrimą apibendrinusios M.Romerio universiteto Psichologijos katedros docentės dr. Rasos Barkauskienės, taip yra todėl, kad vaikai, kitaip nei dauguma suaugusiųjų, nebijo rizikuoti ką nors sugadinti ir drąsiai naudojasi tokiais įrenginiais.
Sukelia vėžį?
Niekas nesiginčija, kad šiais laikais išsiversti be mobiliojo telefono beveik neįmanoma. Tačiau medikai dėl tokio dažno jo naudojimo yra ne juokais sunerimę. Dažniausiai teigiama, kad aparato skleidžiamos elektromagnetinės bangos sukelia smegenų vėžį.
Anot britų medikų, jei žmogus mobiliuoju telefonu intensyviai naudojasi daugiau nei 10 metų, auglio rizika išauga 39 proc. Kai kurių mokslininkų manymu, iki 2010 m. 300–500 tūkst. naujų vėžio atvejų bus priskiriama mobilių telefonų poveikiui.
Tiesa, ir medikai nesutaria. Yra nemažai studijų, kurios sąsajas tarp mobiliojo telefono ir onkologinių susirgimų paneigia.
„Mokslinė literatūra šiuo klausimu prieštaringa, tačiau atidžiai ją sekant, peršasi išvada, kad elektromagnetinių spindulių pavojaus atmesti tikrai negalima. Elektromagnetinė spinduliuotė, kurią skleidžia ir mobilieji telefonai, yra vienas stipriausių onkologinius susirgimus provokuojančių veiksnių. Tad mobilusis telefonas nėra nekaltas žaisliukas“, – įsitikinusi Šiaulių sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūratė Karalevičienė.
Vaikai neatsparūs
Bene visi medikai sutaria tik dėl vieno dalyko: vaikams elektromag­netinės bangos dar pavojingesnės nei suaugusiesiems. Prancūzų mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad vaiko galvoje elektromagnetinė energija yra daug intensyvesnė nei suaugusiojo, nes vaiko galva mažesnė, o jo organizme yra daugiau vandens, todėl per jį energija sklinda lengviau ir toliau.
Todėl J.Karalevičienė pataria tėvams pirkti mobilųjį telefoną atžaloms kuo vėliau – bent jau sulaukti 7–8 metų. Mažiau jais naudotis turėtų ir paaugliai – bent iki 16 metų.
„Anksčiau vaiką pratinti prie šio aparato labai pavojinga. Neverta penkiamečiui brukti į rankas mobilųjį telefoną tikintis, kad jeigu jis bus visada pasiekiamas, tai ir saugus, – įspėjo pašnekovė. – Be to, telefonas turėtų būti tik ryšio priemonė ir naudojama tik tuomet, kai tikrai reikalinga“.
Tiesa, vien draudimai nepadės – tėvai dažniausiai bejėgiai kontroliuoti, kiek laiko jų vaikas kalba ar žaidžia mobiliuoju telefonu. Todėl visuomenės sveikatos centro specia­listai pataria vaikams suprantama kalba paaiškinti, kas yra elektromagnetinė spinduliuotė ir kuo ji pavojinga.
Psichologinės problemos
„Kuo arčiau galvos aparatas, tuo didesnę riziką kelia elektromagnetinė spinduliuotė. Todėl siunčiant SMS, jos keliama rizika mažėja. Tačiau iškyla kitas pavojus. Trumposios žinutės bei žaidimai mobiliuoju telefonu labai gadina vaikų akis. O juk krūvis akims, ypač mokslo metais, yra didžiulis“, – nerimavo medikė.
Ne ką geriau, anot J.Kara­le­vi­čienės, toks gyvenimo būdas veikia vaikų nervų sistemą. „Jeigu jie turėtų tik mobilųjį telefoną, dar būtų nieko. Bet likusį laiką vaikai prasėdi prie kompiuterio ar užgulę vadovėlius. Pasekmės liūdnos – regėjimas silpsta, dažnėja nervų ligos. Ne paslaptis, kad irzlumas perauga į savitarpio santykius – agresiją, smurtą. Nuolatinė konkurencija, kieno telefonas geresnis, taip pat sveikatos neprideda. Pagaliau telefonai yra brangūs, tad vaikas gyvena nuolatinėje baimėje, kad jį pavogs. O tai dar vienas papildomas įtampos veiksnys“, – vardijo medikė.
ww.lt24.lt

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.