Pasak centro pranešimo spaudai, rugsėjį prasideda antrasis erkių aktyvumo
laikotarpis - pirmasis paprastai būna balandžio mėnesį.
Rudenį erkės aktyviai ieško maisto - žmogaus ar gyvūno kraujo, tad
grybaujant, riešutaujant, nuimant derlių ar tiesiog poilsiaujant
specialistai pataria neužmiršti apie žolėje tykantį pavojų - erkes. Erkės
ieško sau grobio iki vėlyvo rudens - kol šalna pakanda žolę, o vidutinė
temperatūra išsilaiko iki 7 laipsnių šilumos.
Anot specialistų, įsisiurbus erkei iškyla grėsmė susirgti gana
pavojingomis žmogaus sveikatai ar net gyvybei ligomis - erkiniu encefalitu
bei Laimo liga.
Erkinio encefalito sukėlėjai tarpsta erkės seilių liaukose ir įsisiurbus
jau pirmosiomis minutėmis pakliūva į organizmą. Laimo ligos sukėlėjai -
borelijos - dažniausiai gyvena erkės žarnyne, todėl daugiausiai užkrato
įsiskverbia, kai persivalgiusi erkė atpila žarnyno turinį į žaizdelę.
KVSC turimi duomenys liudija rudeninį erkių aktyvumą - rugsėjį, palyginus
su liepos ar birželio mėnesiais, erkiniu encefalitu sergama beveik 3 kartus,
o Laimo liga - apie pusantro karto dažniau.
Per šių metų 7 mėnesius įsisiurbus erkėms susirgo 188 Kauno apskrities
gyventojai: erkiniu encefalitu - 42, Laimo liga - 146.
Nuo erkių visoje apskrityje dažniausiai nukentėjo Kauno miesto gyventojai
- jie sudarė 66 proc. susirgusiųjų.
Šių metų sausio - liepos mėnesiais Kauno apskrityje gyvenantys vyrai ir
moterys erkiniu encefalitu sirgo vienodai dažnai, tuo tarpu Laimo liga -
moterys dvigubai dažniau nei vyrai. Per minėtą laikotarpį vaikai erkiniu
encefalitu nesirgo, o Laimo liga buvo diagnozuota penkerių, aštuonerių ir
septyniolikos metų vaikams.
Labiausiai užkrėstos Kauno apskrities vietovės yra Kleboniškio miško
parkas, Kauno marių apylinkės, Lampėdžių ir Panemunės miško parkai,
Raudondvario, Kačerginės, Ežerėlio apylinkėse, taip pat Jonavos, Šakių
rajono miškai.
Pasak KVSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus
vyriausiosios specialistės Irenos Bulsienės, ligos sukėlėjus erkės perduoda
palikuonims iš kartos į kartą, todėl gamtoje neišvengiamai daugėja ligų
platintojų.
Erkės gyvena apie 3-4 metus ir nuo milimetro dešimtųjų dalių išauga iki
3-4 mm. Erkių įsisiurbimas vienodai pavojingas visose vystymosi stadijose -
nuo lervos iki suaugusios. Erkės lervos įkandimo žmogus gali net
nepastebėti, nes jos dydis siekia nuo kelių dešimtųjų iki kelių milimetrų.
Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai poilsiaujantiems gamtoje
pataria kas 1-2 valandas apžiūrėti savo kūną bei drabužius. Kuo ilgiau erkė
bus įsisiurbusi, tuo daugiau ligos sukėlėjų paklius į organizmą.
Suspaudęs erkės pilvelį, žmogus gali pats įšvirkšti į žaizdelę jame
esančias borelijas, todėl specialistai pataria erkę suimti kuo arčiau galvos
pincetu ar popieriaus gabalėliu ir lėtai traukti kol odos paviršius sudarys
„palapinę“. Po to būtina keliolika sekundžių palaukti ir staigiai truktelti.
Įkąstą vietą reikėtų dezinfekuoti - nuplauti muilu, nuvalyti spiritu.
Atsiradus negalavimams ar paraudus įkandimo specialistai pataria skubiai
kreiptis į gydytoją.
I.Bulsienės teigimu, nuo erkinio encefalito geriausiai apsaugo skiepai.
Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja 3 skiepų dozės: apie 99 proc.
paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3-5 metams.
Tačiau šiuo metu vakcinos nuo erkinio encefalito stinga, o nuo Laimo
ligos ir kitų erkių platinamų ligų Lietuvoje vakcinos nėra, tad belieka
saugotis erkės įsisiurbimo tinkamai apsirengus ir naudojant erkes
atbaidančias priemones.