Nepaisant to, maždaug pusė milijono moterų kasmet nutraukia nėštumą. Tik rankų prisilietimais gydančių hilerių – tokių kaip Minda – tamsiuose skersgatviuose atliekamų abortų gali ir dar padaugėti, nes JAV vyriausybė planuoja 2008 metais nutraukti paramos programą, tiekiančią kontraceptines priemones filipiniečiams.
Šeimos planavimas bus atiduotas į rankas vietinei vyriausybei, kuri, spaudžiama katalikų vyskupų, pirmenybę teikia nepatikimiems natūraliems gimimų kontrolės metodams, o ne piliulėms ir prezervatyvams.
Dauguma abortą norinčių pasidaryti moterų yra panašios į Remy – ištekėjusią ir kelis vaikus turinčią filipinietę, kuri nesugebėtų išmaitinti dar vieno kūdikio. Smulkutė 44 metų moteris, atsisakiusi pasakyti savo pavardę, sumokėjo 150 pesų (8 Lt) liaudiškai pribuvėjai, kad ji grubiais smūgiais ir pilvo žnaibymais pašalintų trijų mėnesių embrioną.
Procedūra, kurios metu persileidimas kartais skatinamas smūgiais į pilvo apačią, vadinama masažu. „Jaučiausi kalta, bet nusprendžiau, kad tai geriau, nei gimdyti dar vieną vaiką, kuris kentėtų, nes trūksta maisto“, - teigė ji per pokalbį Manilos apylinkių lušnyne. Po procedūros Remy savaitę kraujavo ir kartais dėl nepakeliamo skausmo prarasdavo sąmonę. Ji neleido vyrui vežti į ligoninę, nes gėdijosi savo poelgio ir nebūtų galėjusi susimokėti gydytojams.
„Aš tik meldžiausi Dievui ir prašiau atleidimo“, - sakė ji. Prieš abortą moteriai nebuvo prieinamos dirbtinės šeimos planavimo priemonės. Kitaip ji nebūtų pastojusi ir pasiryžusi gyvybei pavojų keliančiai procedūrai.
Šaliai vadovaujanti prezidentė Gloria Macapagal Arroyo yra pamaldi katalikė ir remiasi politiškai įtakingų vyskupų parama. Jos vadovaujama centrinė vyriausybė skatina naudotis natūraliais šeimos planavimo metodais, pavyzdžiui, susilaikymu nuo sekso ovuliacijos metu.
Gyventojų daugumą sudarantys neturtingi žmonės pasikliauja JAV vyriausybės agentūra USAID, kuri pastaruosius 30 metų šaliai tiekė kontraceptines priemones.
Tačiau USAID palaipsniui mažina jų tiekimą ir planuoja 2008 metais programą išvis nutraukti. Pasak agentūros atstovų, paramos mažinimu reaguojama į Manilos siekį savarankiškai apsirūpinti šeimos planavimo priemonėmis.
Beviltiška situacija
Pareigūnai perspėja, kad centrinės vyriausybės nenoras perimti USAID misijos neabejotinai paskatins abortų skaičiaus augimą šalyje, kuri ir taip dukart lenkia Vakarų Europą, kur abortai yra leidžiami ir lengvai prieinami.
„(Kontraceptikų) ištekliai daugelyje miestų ir miestelių jau baigėsi, taigi situacija darosi beviltiška“, - sakė pašalintojo prezidento Josepho Estrados sveikatos sekretorius Alberto Romualdezas.
Filipinų katalikiškoji dvasininkija ragina parapijiečius naudotis natūraliomis priemonėmis, o ne kontraceptinėmis piliulėmis.
„Natūralūs šeimos planavimo metodai yra gera išeitis – ne tik gera, bet ir efektyvi“, - sakė tėvas Melvinas Castro, Episkopalinės šeimos ir gyvenimo komisijos atsakingasis sekretorius.
JAV Guttmacherio instituto atlikto tyrimo duomenimis, beveik pusė abortą pasidariusių filipiniečių nesinaudojo šeimos planavimo priemonėmis, o iš tų, kurios naudojosi, trys ketvirtadaliai pasikliovė vyriausybės propaguojamais natūraliais metodais – ciklo skaičiavimu ir akto nutraukimu. Abu šie metodai statistiškai nėra patikimi.
Prognozuojama, kad dabartinė 89 milijonų gyventojų populiacija iki 2040 metų išaugs iki 142 milijonų, o staigus jaunų burnų gausėjimas jau dabar perkrauna braškančią šalies infrastruktūrą ir žlugdo pastangas kovoti su skurdu.
Policijos sirenos
Abortui pasiryžusios filipinietės rizikuoja sėsti į kalėjimą 6 metams, o jiems padėjusieji – dar ir netekti mediko licencijos.
Guttmacherio instituto duomenimis, tik vienai iš keturių moterų atliekama chirurginė operacija. Privačiose klinikose procedūra paprastai kainuoja 4000-15000 pesų (200-800 Lt) ir yra neįkandama daugeliui moterų.
Daugiau nei 30 procentų vartoja opoms gydyti skirtas piliules, kurių galima nusipirkti vaistinėse, arba žolelių mišinius, pardavinėjamus kioskuose priešais bažnyčias.
Apie 20 procentų vartoja hormoninius vaistus, aspiriną arba kitus medikamentus bei alkoholį. Kai kurios badauja arba nusiridena laiptais. Daugumai moterų pavyksta nutraukti nėštumą tik po kelių bandymų.
Šalyje, kurioje klesti neva stebuklingą galią rankose turintys hileriai, darantys operacijas be narkozės ir be chirurgo įrankių, daugiau nei 20 procentų neturtingų moterų eina pas masažuotojas arba į makštį kišasi kateterius. Viena trijų vaikų motina, jau dukart pasidariusi abortą, sakė, kad masažistės prisilietimai jai sukėlė agoniją.
„Kai suspaudė, man taip skaudėjo, kad norėjosi jau įspirti. Aš įsikandau paklodės. Norėjau verkti, bet jaučiau, kad privalau tvardytis, - sakė atsisakiusi prisistatyti moteris. – Skaudėjo labiau nei gimdant.”
Antrą kartą jai buvo atliekama chirurginė procedūra nelegalioje klinikoje be nuskausminamųjų.
„Kambarys buvo taip arti gatvės, kad girdėjosi mašinos ir policijos sirenos, - pasakojo moteris. – Bijojau, kad mane, išskėtusią kojas, suims.”
Daktarė Junice Melgar, moterų sveikatos organizacijos „Likhaan“ vykdomoji direktorė, teigė, kad informacijos apie dirbtines kontracepcijos priemones trūkumas ir jas supantys mitai apie šalutinius poveikius atgraso kai kuriuos vargšus žmones.
„Moteris kausto baimė, - sakė ji. – Dėl šios baimės moterys renkasi abortą, o ne kontracepciją.”
Neišmanymas ir gandai, kuriuos kartais skleidžia su abortais kovojančios organizacijos ir dvasininkai, kai kuriuos filipiniečius įtikino, kad kontraceptinės piliulės gaminamos iš placentos ir kaupiasi pilvo ertmėje, kur sukelia vėžį.
Verčia jausti skaumą
Nors Filipinuose abortai retai aptarinėjami viešai, beveik 80 tūkstančių moterų kasmet guldomos į ligonines dėl komplikacijų.
Su daugeliu jų seselės ir gydytojai, bjaurėdamiesi savo pačių darbu, elgiasi atžagariai. Kartais atsisako duoti nuskausminamųjų. Manoma, kad nuo komplikacijų kasmet miršta beveik 800 moterų.
„Gydytojai mano, jog moterys privalo jausti skausmą, kad prisimintų ir daugiau taip nesielgtų“, - sakė J.Melgar.
Nuo tokio elgesio kartais kenčia ir natūraliai persileidusios moterys, nes jas įtaria pačias nužudžius vaisių. Vieno vaiko motina Gemma Apelado pasakojo, kaip gydytojai vargingo Manilos rajono Tondo ligoninėje visą naktį jai leido kraujuoti, kai ketvirtą nėštumo mėnesį ji persileido.
„Jie visi stovėjo aplink mane ir kalbėjo, kad aš kažką vartojau, kad sukelčiau persileidimą, - sakė ji. – Jie man vis kartojo, kad neturiu sąžinės.”
Hilerė Minda sako, kad jos sąžinė ima jai neduoti ramybės. Devynių vaikų motina duoda persileidimą sukeliančių tablečių arba smūgiais stengiasi išstumti embrioną. „Aš nerimauju dėl karmos, - prisipažino ji. – Bet man gaila ir tų, kurios priverstos pasidaryti abortą.”