Medikai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 1600 vaikų nuo ketverių iki aštuoniolikos metų. Išaiškėjo, kad su kiekvienu suvalgytu druskos gramu jų kraujo spaudimas šoktelėdavo 0.4 mmHg, taip padidindamas širdies smūgių ir kitų susirgimų riziką.
Todėl ekspertai mano, kad druskos kiekio sumažinimas maiste ryškiai pagerintų visuomenės sveikatą.
Tačiau visuomet egzistuoja tokių žmonių, kaip Mary arba Marie Ellis, kuri rūkė it kaminas iki pat 105 metų. Po to, moters pageidavimu, ji buvo kremuota su jos mėgstamiausiais daiktais. Jos pavyzdys rodo, kad ekspertai ne visai teisūs.
Yra ir kitų mįslių. Kodėl eskimų mityba, prisotinta riebalų, nesukelia širdies ligų? Kodėl dauguma afrikiečių negali vartoti pieno produktų? Kodėl daugelis azijiečių suserga cukriniu diabetu, kai pereina prie vakarietiškos mitybos?
Mokslininkai mano, kad viskas priklauso nuo mūsų DNR, kuris ir nustato, koks gyvenimo būdas mums saugiausias ir tinkamiausias, o kokio derėtų vengti. Sritis, kuri tiria šiuos dalykus, yra vadinama mitybos genetika. Savaitės pradžioje vykusioje konferencijoje D.Britanijoje mokslininkai tarėsi, kaip mitybos genetiką taikyti medicinoje.
Dr. Anne Marie Minihane, Readingo universiteto profesorė, aiškina: “Šiuo metu visiems žmonėms yra taikomos tokie patys sveikos mitybos standartai. Bet iš tiesų mums reikalingų maistinių medžiagų kiekis kiekvienam individui galis skirtis iki 50 procentų“.
Dr. A.M.Minihane sako, kad mūsų genai turi gausybę variacijų. Kitaip sakant, polimorfinai nulemia, kaip kūnas panaudoja maistą.
Būtent dėl jų Mary Brown pergyveno tuos, kurie gyvena beveik nevartodami druskos, paisydami visų medikų reikalavimų, nulemia ir tai, kodėl tokia daugybė žmonių kenčia nuo cukrinio diabeto.
Tad kaip išsiaiškinti, kas mums genetiškai tinka, o kas ne?
Neseniai viskas, ką galėjome padaryti, tai paklausti, kuo maitinosi mūsų tėvai, seneliai ir spėlioti, kokius genus paveldėjome. Tačiau dabar atsirado galimybė išsitirti ir galbūt net išsaugoti savo gyvybę.
Iš vidinės žando pusės paimamas tepinėlis. Iš to tepinėlio medikai gali nustatyti riziką susirgti dešimčia populiariausių chroniškų ligų. Lynette Yong iš Genetinės sveikatos instituto teigia: “DNR tyrimas yra daug patikimesnis nei savo užklausos tėvams bei seneliams”.
Priešingai nei diagnostiniai tyrimai, kaip kraujo ir šlapimo, kurie parodo dabartinę žmogaus sveikatos būklę, DNR tyrimai suteikia galimybę žvilgterėti į ateitį.
Štai, pavyzdžiui, Beno Hudsono tėvas mirė eidamas ketvirtą dešimtį, o mama, rūkydama kaip kaminas, baigia sulaukti aštuoniasdešimties. B.Hudsono DNR tyrimai rodo, kad jam pasisekė ir pas jį dominuoja iš motinos paveldėti genai.
Lynette Yong sako, kad jis turi tuos polimorfinus, kurie leidžia kūnui greičiau atsikratyti kancerogeninių medžiagų ir riebalų.