Antsvorio auginimas prasideda jau nuo pirmojo šaukšto

„Kąsnis už mamytę. Kąsnis už tėvelį. Dar šaukštelis už močiutę ir už senelį“.

Įprastai tokia būna gyvenimo pradžia tų, kuriuos vėliau vargina per didelis kūno svoris.

Dėl to, kad Vakaruose, taip pat ir Lietuvoje, padaugėjo nutukusių, antsvorio turinčių, netgi cukriniu diabetu sergančių vaikų, labiausiai kalti jų tėvai.

„Antsvorio turi kas penktas vaikas Europoje. Šiandien tai – jaunosios kartos didžiausia problema“, – skelbia Pasaulio sveikatos organizacija.

Medikus labiausiai jaudina tempai, kuriais auga nutukusių ir antsvorio turinčių vaikų bei paauglių skaičius. Jei ši tendencija išliks, po trejų metų kas dešimtas Europoje gyvenantis vaikas bus nutukęs.

Neseniai viename Didžiosios Britanijos mieste socialinės rūpybos darbuotojai panoro atimti sūnų iš motinos, nors ji nei alkoholikė, nei smurtautoja.

Motinystės teisių Nicole McKeown gali netekti tiktai dėl to, kad permaitina berniuką. Vienas televizijos kanalas parodė jos paruoštus pietus – daug mėsos, skrudintų bulvyčių ir sumuštinių su storu sviesto, majonezo sluoksniu.

Vos aštuonerių sulaukęs Connoras sveria 89 kilogramus. Jam nepaprastai sunku pačiam apsirengti, nusiprausti. Dėl sveikatos sutrikimų jis dažnai nelanko mokyklos.

Socialiniai darbuotojai nustatė, kad toks gyvenimo būdas kelia grėsmę berniuko ateičiai, net jo gyvybei. Todėl jie pateikė motinai ultimatumą: arba Connoras numes svorio, arba jis bus perkeltas į socialinės paramos centrą.

Prie sienos priremta motina pažadėjo sveikiau maitinti sūnų, bet neiškentė nepareiškusi: „Nejau reikia jį badu marinti? Juk taip puiku, kai jis tiek daug suvalgo. Be to, jis į mane – aš irgi storulė“.

Lenkijoje antsvorio turi 15,7 proc. vaikų ir paauglių. Nors tai ir mažiau nei JAV, Didžiojoje Britanijoje ar Ispanijoje, vis dėlto kur kas daugiau nei prieš 20-30 metų.

Varšuvos medicinos akademijos docentė Malgorzata Wojciechowska teigė, kad geresnė mityba padėjo pailginti vidutinę europiečių gyvenimo trukmę.

Tačiau jei žmonės ir toliau valgys per daug, o judės per mažai, ta tendencija išnyks, ir dabartinė jaunoji karta gyvens keletu metų trumpiau nei jų tėvai. Jų gyvenimą trumpins nutukimo sukeltos ligos.

Nutukusiems dažniau gresia kraujotakos ligos, antro tipo cukraligė, aukštas kraujospūdis, be to, krūties, storosios žarnos, prostatos, inkstų, kasos vėžys.

Didžiojoje Britanijoje, kur per pastarąjį dešimtmetį nutukusių vaikų padaugėjo dvigubai, vyriausybė ėmėsi tėvų švietimo.

Daugelis jų nekreipia dėmesio į savo antsvorį, o vaikų atžvilgiu yra dar tolerantiškesni.

Neretai kaltę jie verčia genams. Tačiau žmogus paveldi ne tiktai genus, bet ir mitybos įpročius.

Kai abu tėvai nutukę, vaiko nutukimo rizika siekia 80 proc.

Kai tik motina nutukusi – 50 proc., o kai tėvas – tik 20 proc.

„Jeigu giminėje daug apkūnių žmonių ir norite nuo to apsaugoti savo vaiką, patys turite maitintis sveikai. Jeigu tėvai valgo daug daržovių, vaisių, jų vaikai irgi vartoja daug žalumynų“, – sako mitybos ekspertė M.Wojciechowska.

Sveika vaiko mityba motina turi pradėti rūpintis kuo anksčiau – pirmiausia dar būdama nėščia, o paskui nuo pat pirmųjų kūdikio dienų.

Ji būtinai turi maitinti kūdikį krūtimi. Pasak dietologų, kūdikiai, kurie buvo maitinami motinos pienu iki 6-9 mėnesių, vėliau daug rečiau būna linkę į nutukimą nei tie, kurie pernelyg anksti gavo dirbtinių mišinių.

Motinos pienas sureguliuoja kūdikio medžiagų apykaitą, ir tai ateityje apsaugo jį nuo antsvorio.

Lenkų gydytojai pastebi, kad šiandien paplitęs požiūris, esą putlus rubuilis – tai sveikatos įsikūnijimas.

Iš tikrųjų tai signalas, jog vaiko mityba netinkama, kad joje vyrauja viena ar dvi maistinės medžiagos, dažniausiai angliavandeniai ir riebalai, bet stinga daržovių ir vaisių. Kartu su tuo trūksta vitamino C, beveik visų B grupės vitaminų, taip pat kalio, magnio.

Net 40 proc. motinų nekontroliuoja, ką jų 8-12 metų vaikai valgo būdami ne namie.

Gydytojų nuomone, būtina tai kontroliuoti, nes, pavyzdžiui, net 15 proc. visų organizmui reikalingų kalorijų vaikai gauna iš gazuotų saldžių gėrimų.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje vaikai mielai geria vandenį, nes to jie mokomi nuo mažumės.

Rekomenduojamos ir šviežios sultys, nesaldžios arbatos ir, žinoma, pienas. Tačiau pastarąjį vaikai beveik visai užmiršo. Jo neskatina gerti ir tėvai.

Tyrimų duomenimis, 10-15 metų mokinukai kasdien su maistu gauna net perpus mažiau kalcio nei reikia jų organizmui.

Dietologų įsitikinimu, didelės žalos jaunajai kartai daro įprotis maitintis vadinamuoju greitu maistu.

Kas trečias Lenkijos vaikas kasdien kramsnoja traškučius, sūrias lazdeles, saldainius, kramtomąją gumą. Viso to jie dažniausiai nusiperka mokyklos bufete ar automatuose.

Todėl Gdansko, Varšuvos savivaldybės ir mokyklų vadovai šiuo metu uždraudė pardavinėti mokyklose tokius produktus.

Prancūzijoje prieš keletą metų mokyklose buvo uždrausti automatai, prekiaujantys cheminių medžiagų pilnais saldžiais vaisvandeniais ir užkandžiais.

JAV Billo Clintono fondo iniciatyva po derybų su maisto pramonės koncernais moksleiviai mokyklose gauna vandens, natūralių nesaldintų sulčių, arbatos ir mažo riebumo pieno.

Televizijos kulinarinių laidų žvaigždė Jamie Oliveris Didžiojoje Britanijoje ne tik pradėjo kampaniją prieš nesveiką maistą mokyklose, bet ir moko valgyklų virėjus, kaip už nedidelę kainą pagaminti gardžių, sveikų patiekalų.

Lenkijoje ne pirmus metus 400 mokyklų veikia švietimo programa „Šansas jaunai širdžiai“. Specialius kursus išklausę mokytojai diegia vaikams sveikos mitybos įpročius.

Kaip rašoma žurnale „Twoj styl“, per pamokas vaidinamos scenos prekybos centruose, nagrinėjami restoranų valgiaraščiai, gilinamasi į kitas mitybos tiesas.

Daug ko išmoksta ir tėvai. Anketos atskleidė, kad jų žinios apie sveiką mitybą išaugo 60 proc.

Pasaulyje vis labiau propaguojamas maitinimasis namuose. Ekspertai tvirtina, kad tai padeda išvengti tiek nutukimo, tiek kitų sveikatos problemų.

Žinoma JAV publicistė dietologijos žinovė Miriam Weinstein bestseleriu tapusioje knygoje „Nuostabi šeimyninių valgymų galia“ ragina prisiminti tradicijas ir dažniau valgyti prie bendro šeimos stalo.

Ji remiasi mokslininkų išvadomis, patvirtinusiomis, kad reguliariai valgantys namuose vaikai bei paaugliai suvartoja daugiau daržovių, vaisių, mažiau žalingų riebalų. Be to, jie daug geriau sugeba savarankiškai pasirinkti sveikus produktus.

Jie rečiau nei kiti bendraamžiai skundžiasi virškinimo sutrikimais, mažiau linkę vartoti alkoholį, narkotikus ir rūkyti.

Susitikimai prie bendro stalo stiprina šeimą ir apsaugo vaikus nuo stresų, įtampos, todėl jie yra sveikesni, laimingesni.