Holivudo aktoriaus Roberto De Niro dvikova su liga baigėsi aktoriaus pergale.
Žinia apie planinių patikrinimų metu jam nustatytą prostatos vėžį prieš ketverius metus apskriejo visą pasaulį.
Tačiau nei pats R.De Niro, nei jo gydytojai tragedijos iš to nedarė. Liga nustatyta anksti, tad medikai įžymiajam pacientui prognozavo: visiškai pasveiks.
Optimistinės jų prognozės išsipildė. Gydymo subtilybes aktoriui ir jo pagalbininkams pavyko nuslėpti. Žinoma tik tiek, kad jam buvo pašalinta prostata, kitaip vadinama priešine liauka.
Lygiai tokiu pat būdu su šia liga susidorojo buvęs JAV senatorius Bobas Dole'as, buvęs valstybės sekretorius Collinas Powellas.
Buvęs Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Nelsonas Mandela, tokia pat liga susirgęs 2001-aisiais, pasirinko spindulinę terapiją. Devintąją dešimtį baigiantis politikas dar džiaugiasi gyvenimu.
O atlikėjas Frankas Zappa pavėlavo. Per vėlai nustatyta prostatos vėžio diagnozė lėmė muzikanto mirtį.
F.Zappa mirė būdamas 52-ejų.
Medikams nežinomos priežastys
Treti metai prostatos vėžys yra sparčiausiai dažnėjanti vyrų onkologinė liga Lietuvoje ir visame pasaulyje.
Dar 2005-aisiais tokią diagnozę išgirdo 2005 Lietuvoje gyvenantys vyrai, o jau 2006-aisiais – 3028.
Kodėl daugėja vėžio atvejų, spėlioja ir medikai, ir mokslininkai – manoma, jog tai lemia pakitusi hormonų pusiausvyra, mitybos pasikeitimai, aplinkoje esančios kancerogeninės medžiagos, rūkymas, alkoholis.
„Bet niekas negali įvardyti vieno konkretaus veiksnio, lemiančio prostatos vėžį“, – aiškino Vilniaus universiteto Onkologijos institute dirbantis urologas Albertas Ulys.
Mažiau vėlyvų diagnozių
Diagnozių skaičiaus padidėjimas pastaraisiais metais siejamas ir su pagerėjusia ligos diagnostika. Prie to prisidėjo Lietuvoje vykdoma prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.
2006-aisiais pagal ją patikrinta 26 procentai Lietuvos vyrų nuo 50 iki 75 metų.
„Prostatos vėžys daugeliu atvejų vystosi lėtai. Dabar tyrimai užfiksuoja tokius pokyčius, kurie net nepasireiškia jokiais jaučiamais požymiais. Taip ligą galima užtikti pradinėse stadijose“, – sakė A.Ulys.
Todėl labai sumažėjo atvejų, kada prostatos vėžys nustatomas tik tuomet, kai žmogus jau šlapinasi su krauju arba liga paliečia ir kaulus – o tai pažengusios ligos požymiai.
Pirmiausia tiriamas kraujas
Pagal programą šeimos gydytojai informuoja 50-70 metų vyrus, o tuos, kurių šeimoje būta ankstyvo prostatos vėžio atvejų, ir nuo 45 metų, kad jie turi galimybę atlikti nemokamą prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą.
Jis parodo, kiek kraujyje yra tam tikros medžiagos, kurios sergant prostatos vėžiu daugėja.
Tai paprastas kraujo, paimto iš venos, tyrimas.
Šį tyrimą galima atlikti ir privačiai – tokiu atveju reikia sumokėti 25-35 litus.
Įtarimų medikams sukelia, jeigu PSA rodiklis viršija 3. Tačiau tai dar nereiškia, kad vyras serga prostatos vėžiu – PSA lygis gali padidėti ir dėl kitų priežasčių.
Pacientas gauna siuntimą pas specialistą – urologą.
Jeigu ir šiam kyla įtarimų dėl vėžio, atliekama biopsija – mėginių, paimtų iš prostatos, tyrimas.
Svarbi ankstyva diagnozė
Prostatos vėžys neretai būna išsidėstęs keliose prostatos vietose. Tai apsunkina ir diagnozę, ir gydymą.
Biopsijai paprastai imami mėginiai iš šešių prostatos vietų.
„Tačiau pastebėta, kad kuo daugiau specialia adata paimsi mėginių histologiniam tyrimui, tuo didesnė tikimybė, kad rasi vėžinių ląstelių.
Pasaulyje net kalbama apie tokią statistiką: jeigu vyrui 50 metų, tikimybė, kad jo prostatoje yra vėžinių ląstelių, – 50 procentų. Jeigu vyras šimtametis, ir tikimybė šimtaprocentė“, – aiškino A.Ulys.
Ir nors šie duomenys bauginantys, A.Ulys aiškina, kad panikuoti neverta.
„Tai, kad tyrimai leidžia mums užtikti vėžines ląsteles net tada, kai jų yra nedaug, dar nereiškia nuosprendžio. Gali būti, kad liga visą likusį vyro gyvenimą ramiai snaus. Jeigu vyras nepatirs neigiamų veiksnių – mitybos sutrikimų ar hormonų pusiausvyros – vėžys net nepasireikš“, – sakė gydytojas onkologas.
Kai kurios studijos parodė, kad net tada, kai PSA rodiklis nesiekia 2, atlikus biopsijų tyrimus apie 15-20 procentų atvejų randama vėžinių ląstelių.
„Kadangi prostatos vėžys vystosi labai lėtai, metai ar dveji nieko nereiškia. Svarbiausia ligą diagnozuoti ankstyvose – pirmoje, antroje – stadijose. Esant tokiai stadijai, jis dar neapčiuopiamas“, – atsikratyti vėžio baimės ragina A.Ulys.
Trečiąją stadiją pasiekusį prostatos vėžį gydytojai gali jau apčiuopti, pamatyti ultragarso, kompiuterinės tomografijos, magnetinio branduolinio rezonanso tyrimų metu.
Norėtų įdiegti naujovių
Kaip gydomas prostatos vėžys?
Jei diagnozuota pirmoji, antroji vėžio stadija, prostata pašalinama.
„Šalindami stengiamės išsaugoti nervus, kad po operacijos nesutriktų erekcija. Kadangi po šios operacijos vyras tampa nevaisingas, jis įgyja net tam tikrų privalumų – porai nebereikia kontracepcijos“, – šyptelėjo A.Ulys.
Komplikacijų po tokios operacijos skaičius labai priklauso nuo chirurgų rankų tikslumo.
Lietuvos chirurgai skalpelį valdo patys, o JAV maždaug 80 procentų tokių operacijų atlieka robotai, kuriuos valdo chirurgai.
Robotų atliekamos operacijos – daug tikslesnės, todėl geriau išsaugomi nervai, kyla mažiau komplikacijų. Apie tokį prietaisą Lietuvos onkologai tik svajoja.
Ligoniams dar taikomas ir gydymas jonizuojamąja spinduliuote, paprastai vadinamas švitinimu.
Tiems, kuriems nustatyta ankstyva ligos stadija, galima taikyti brachiterapiją. Tai gydymas radioaktyvaus metalo dalelėmis, kurios implantuojamos į prostatą.
Šį metodą taiko Kauno medicinos universiteto klinikų medikai.
Kartais taikoma hormonų terapija, gydymas priešnavikiniais vaistais.
Vilniečiai onkologai svajoja ir apie dar vieną naujovę – didelio intensyvumo fokusuoto ultragarso aparatūrą.
Europos Sąjungos šalyse jau plačiai taikomu metodu pacientas išgydomas per valandą – vėžį užmuša fokusuotas intensyvus ultragarso spindulys.
„Jeigu visi gydymo metodai būtų prieinami ir Lietuvos vyrams, gydytojas ir pacientas galėtų pasirinkti patį tinkamiausią. Bet ne mažiau svarbu ir tai, kad diagnozė būtų nustatyta laiku“, – priminė A.Ulys.