„Kas to neišgyveno, nesupras. Pabandykite neįgalų vaiką nusivežti į atrakcionus. Pamėginkite su invalido vežimėliu neįgalų mažylį įsodinti į supynes. Ar yra vieta, kur likimo nuskriausti vaikai saugiai galėtų džiaugtis ir mėgautis tik jiems skirtu dėmesiu?“ – kalbėjo klaipėdietis.
Augina vienas
51 metų V.Arlauskis augina du neįgalius vaikus, jų motina prieš kelerius metus išvyko gyventi į Italiją. Aštuonerių Deimantė per gimdymą patyrė didžiulę traumą, gimė suparalyžiuota, mažylė penkerius metus nevaikščiojo, o pradėjusi žengti pirmuosius žingsnius patyrė insultą.
Klaipėdiečio sūnus septynmetis Mintautas į pasaulį atėjo be vieno inksto. Abiem vaikams reikia nuolatinės priežiūros.
Kilo mintis
„Augindamas tokius vaikus patyriau, ką jiems reiškia gamta, miškas, žolė“, – šiltai stebėdamas miško takeliu kulniuojančias atžalas kalbėjo tėvas. Vyras tikino, kad numirtų iš baimės, jei kiekvieną dieną cerebriniu paralyžiumi sergančiai dukrai tektų augti ir žaisti asfaltuotame daugiabučio kieme.
„Ji nori judėti, bėgioti, stengiasi neatsilikti nuo brolio, susipynus kojoms šlumšteli į miško žolę. Ir jokios baimės, kad mažoji atsikels kruvinomis alkūnėmis. Vaiko judesių riboti negalima, jis turi judėti, vystytis. Todėl ir kilo idėja šalia mūsų sodybos esančiame miškelyje įkurti parką vaikams su negalia“, – kalbėjo klaipėdietis.
Investuos savo lėšas
V.Arlauskio šeima įsikūrusi netoli Klaipėdos esančiame Jonušų kaime. Aplink sodybą driekiasi miškas. Kol kas jis užverstas sodininkų paliktais šiukšlių kalnais, daugiametės pušys paskendusios krūmokšnių stagaruose.
„Visa tai reikėtų išvalyti, sutvarkyti, įrengti pramogų takų, šioje laukymėje galėtų stovėti atrakcionai, štai ten tiktų kavinukė ar didelė pavėsinė, kur su vaikais galėtų dirbti specialistai. Juk tokiems mažyliams nėra kur išvažiuoti, pabūti“, – svajonėmis dalijosi V.Arlauskis.
„Žadu investuoti savo lėšas, be abejo, ketinu rašyti projektą ir gauti dalį finansavimo iš Europos Sąjungos fondų. Tikiu, kad atsiradus iniciatyvai kurti tokį parką prisidėtų daugybė Lietuvos žmonių. Pavyko rasti Vokietijoje bankrutavusio parko parduodamus atrakcionus, ateinančią vasarą jie galėjo pasiekti Lietuvą“, – sakė vyras.
Nedraudžia, bet neleidžia
V.Arlauskis mėgino įsigyti 15 hektarų greta namų esančio miško, tačiau jam nepavyko. Vyras įsitikinęs, jog tokiu atveju įstatymas numato galimybę mišką nuomoti iš valstybės.
„Pagal dabar galiojančius įstatymus rekreacijai nuomoti miškas leidžiamas, tačiau tik 25 metams. Manęs šis terminas netenkina. Jei čia nebūtų svainių kraštas, sutikčiau. Dabar nėra tikimybės, kad valstybė nuomą pratęs. Per tą laiką investuosiu didelius pinigus, įgyvendinsiu sumanymą, o po 25 metų viso to galiu netekti. Mano siekis – mišką išsinuomoti 99 metams“, – tikino verslininkas.
Jėgų ir energijos nestokojantis vyras išdrįso valstybę ir Vyriausybės atstovę Klaipėdos apskrityje paduoti į teismą. Tačiau Klaipėdos rajono apylinkės teisme verslininko ieškinys buvo atmestas: įstatymas kol kas nenumato kitos galimybės, kaip nuomoti mišką 25 metams. „Nenurimsiu, nuosprendį skųsiu“, – po teismo sprendimo sakė klaipėdietis.