Sloga, čiaudėjimas, užkimęs balsas, kosulys, maudžiantys sąnariai, gerklės bei galvos skausmai – tokie negalavimai rodo, kad žmogus peršalo. Atvėsus orams prie gydytų kabinetų nusidriekė pacientų eilės.
Vien rugsėjo mėnesį į šalies gydymo įstaigas kreipėsi apie 30 tūkstančių gyventojų, kuriems nustatyta ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Manoma, kad dar apie 15 tūkstančių gydosi patys.
Rugsėjį peršalimo ligomis sergančių žmonių būna triskart daugiau nei rugpjūtį. Tokia tendencija šalyje pastebima jau penktus metus.
„Nuogąstauti dėl artėjančio gripo dar nereikėtų. Tačiau nuo peršalimo kenčiančių žmonių skaičius rodo, kad jų organizmas nesugeba priešintis virusams“, – teigė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro visuomenės sveikatos specialistė Gražina Rimšelienė.
Šiuo metu šalyje serga nemažai vaikų. Jie dažnai užsikrečia nuo sunegalavusių bendraamžių. Kuo pavojingas rudeninis peršalimas ir kaip reikėtų nuo jo apsisaugoti, „Lietuvos rytas“ teiravosi G.Rimšelienės, ne vienerius metus fiksuojančios gripo epidemijas.
Užkratas greitai plinta
- Kodėl peršalimo ligos užklumpa rudenį, kai žmonės būna ką tik sugrįžę iš atostogų ir gerai pailsėję?
- Peršalimas yra ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Ją gali sukelti daugiau nei šimtas virusų, patekusių į nosies ir gerklės gleivinę.
Pavyzdžiui, rinovirusas sukelia slogą, paragripo virusas gali pažeisti viršutinių kvėpavimo takų gleivinę, vadinamasis respiracinis sincitinis virusas taikosi į bronchus bei plaučius. Nuo daugelio šių virusų skiepai dar nėra sukurti.
Po vasaros žmogus būna lengviau pažeidžiamas – atvėsus orams nebūna įpratęs šilčiau apsirengti. Infekcijos užkratas greitai plinta uždarose patalpose, kurios nėra vėdinamos.
Infekcija užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, kai jis sloguoja, kosi ar čiaudi. Peršalimo virusai plinta oru kartu su seilių lašeliais. Pasklidę ore virusai išlieka gyvybingi keletą valandų.
Svarbu laiku pradėti gydyti
- Kokie būna peršalimo požymiai, įspėjantys apie ligos grėsmę?
- Žmonės jaučia nosies peršėjimą, deginimą arba niežėjimą. Vėliau prasideda vandeninga sloga. Kitiems peršalimas prasideda nuo gerklės kutenimo, jiems būna sunku ryti, vėliau užkimsta balsas.
Laiku pradėjus gydytis savijauta pagerėja jau po trijų dienų, o kai kas pasveiksta po vienos ar net kelių savaičių. Tačiau kai kam ši liga gali sukelti komplikacijas – ausų uždegimą, sinusitą, bronchitą ar plaučių uždegimą. Tuomet gydymas užtruks ilgai ir ne vieną dieną teks praleisti lovoje.
Tinka ir liaudiški receptai
- Kaip jūs pati gydotės, kai peršąlate? Ar žinote kokį patikimą vaistą?
- Medikamentų nuo įvairių peršalimo negalavimų galima įsigyti ir vaistinėse. Tačiau aš tokiais atvejais visada prisimenu liaudies medicinos patarimus.
Jei karščiavimas nėra labai didelis, pavyzdžiui, kūno temperatūra nesiekia 38 laipsnių, vaistų nuo karščiavimo dažniausiai gydytojai nerekomenduoja vartoti.
Kad savijauta pagerėtų, susirgus būtina kasdien išgerti apie kelis litrus skysčių. Tai gali būti ramunėlių, erškėtuogių, čiobrelių, raudonėlių arbata. Karščiavimą mažina ir prakaitavimą skatina liepžiedžių ar aviečių arbata.
Gerklės skausmą malšina ir šiltas pienas su medumi. Jeigu dėl kokių nors priežasčių ligonis negali gerti šviežio pieno, tinka šiltas vanduo su medumi.
Kai užgula nosį, į ją galima įlašinti mineralinio ar jūros vandens. Tai padeda išvalyti nosiaryklės gleivinę, kuri nuo prasidėjusio uždegimo paburksta.
Kai kuriems ligoniams palengvėja ir čiulpiant česnako skiltelę. Universalaus visiems tinkamo patarimo nėra. Blogai pasijutus reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.
Būtina kasdien vėdinti patalpas
- Kaip reikėtų saugotis nuo ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų?
- Tinka visos priemonės, kurios grūdina žmogaus organizmą. Tai – mankšta, pasivaikščiojimas gryname ore, kontrastinis dušas.
Imunitetą stiprina ir sveika mityba, kai valgoma daug daržovių ir vaisių, geriamos ką tik išspaustos sultys, kuriose gausu vitaminų. Kad žmogus nepervargtų, svarbu laikytis ir darbo bei poilsio režimo, laiku eiti miegoti, nes nemiga alina organizmą.
Būtina dažnai vėdinti patalpas – ne rečiau kaip du kartus kasdien. Labai svarbu, kad jose nebūtų dulkių, todėl reikėtų patalpas valyti drėgnu skuduru.
Norint išvengti peršalimo reikėtų vengti čiaudinčių ir kosinčių ligonių, nesilankyti minioje, dažnokai plautis rankas ir jomis neliesti veido. Susirgus geriau likti namuose, kad neužkrėstumėte kitų žmonių.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Kinijoje ir Japonijoje, peršalę žmonės ryši apsaugines kaukes – taip jie apsaugo aplinkinius.
Epidemijos grėsmė – žiemą
- Kada gripas šįmet gali pasiekti Lietuvą?
- Sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis šalyje padidėja lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Gripo epidemija dažniausiai kyla gruodį, sausį, vasarį ar net kovą. Pernai didžiausias sergamumas gripu buvo užregistruotas vasario pabaigoje.
Nuo gripo reikėtų pasiskiepyti jau spalio arba lapkričio mėnesiais, jei norite, kad organizmas būtų atsparus.