Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) duomenimis, per pirmąją spalio savaitę neužregistruotas nė vienas sergamumo gripu atvejis, tačiau kauniečiai 35 proc. dažniau sirgo kitomis kvėpavimo takų infekcijomis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Kaune
sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis
buvo 42,27 susirgimo 10 tūkstančių gyventojų.
Nors gripo sezonas dar neprasidėjo, sveikatos specialistai pataria jau
dabar jam ruoštis. Pasak medikų, svarbiausios apsaugos nuo gripo priemonės
yra sveika gyvensena, nuolatinis organizmo grūdinimas bei profilaktika -
skiepai.
Specialistų teigimu, šiuo metu yra tinkamiausias laikas skiepytis gripo
vakcina, kuri yra pagaminta specialiai šiam gripo sezonui.
Sezonine gripo vakcina ypač rekomenduojama pasiskiepyti rizikos grupių
atstovams. Įprastinių sezoninių epidemijų metu gripas kelia rimtą grėsmę
kūdikių, pagyvenusių žmonių bei asmenų, sergančių lėtinėmis ligomis
sveikatai. Didesnis pavojus užsikrėsti gripu kyla žmonėms, kurių darbo
specifika - neišvengiami kontaktai su sergančiaisiais (medikai, aptarnavimo
sferos darbuotojai ir pan.).
Kiekvienais metais nuo gripo pasaulyje miršta apie pusę milijono žmonių.
Lietuvoje šia liga kasmet suserga 30-100 tūkst. gyventojų.
Gripas - ūmi infekcinė liga, sukeliama gripo viruso. Jos simptomai yra
aukšta temperatūra, galvos ir raumenų skausmas, sausas kosulys, sloga. Gripo
virusas lengvai plinta nuo sergančio žmogaus su seilių dalelėmis kosint,
čiaudint net šnekant. Užsikrėtęs žmogus gali susirgti per labai trumpą laiką
- vidutiniškai per 48 valandas, sergama dažniausiai vieną-dvi savaites.
Ši liga pavojinga dėl sukeliamų komplikacijų, kurios būna ypač pavojingos
ir gali sukelti bakterinį ar virusinį plaučių uždegimą, otitą, širdies
raumens uždegimą, inkstų ligas ir kt.