„Nenoriu, kad per neatsargumą šia liga užsikrėstų kiti“, – sako moteris.
Lėtinį kepenų uždegimą sukeliančiu hepatito C virusu ji greičiausiai užsikrėtė prieš daugybę metų ligoninėje, į kurią pateko po itin sunkios avarijos.
Tačiau V.Drungos prisipažinimą išgirdusios grožio salono darbuotojos neretai ima šnabždėtis – hepatitas C dar dažnam asocijuojasi su AIDS, narkomanija ar kokia kita gėdinga liga.
„Daugelis dabartinių ligonių, nešiojančių hepatitą C sukeliantį virusą, dažniausiai užsikrėtė ligoninėse perpylus kraują ar jo produktus.
Todėl ligonius itin skaudina smerkianti aplinkinių nuomonė, tarsi jie būtų visuomenės atmatos.
Pas mus, infekcinių ligų gydytojus, jie atvyksta labai prislėgti“, – pripažino Vilniaus universiteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos docentė Ligita Balčiūnienė.
Su ja – pokalbis apie hepatitą C.
* * *
- Kodėl hepatitas C dar vadinamas tyliuoju žudiku?
- Tai lėtinė daug metų trunkanti liga, kurios požymių ligoniai nejaučia. Žmogus blogai pasijunta tuomet, kai prasideda komplikacijos: atsiranda kepenų nepakankamumas, cirozė ar vėžys. Tuomet ligoniui sunku kuo nors padėti, išgelbėti jį galėtų tik kepenų persodinimas.
Daugelis pacientų sužino apie ligą atsitiktinai, ištyrus kraują. Paprastai šie tyrimai atliekami norintiems tapti kraujo ar kaulų čiulpų donorais, profilaktiškai tikrinantis sveikatą.
- Kaip užsikrečiama hepatito C virusu?
- Pagrindinis jo plitimo kelias – per kraują. Daugelis žmonių, kuriems pastaruoju metu diagnozuota liga, virusu užsikrėtė iki 1993 metų, kol dar nebuvo galimybių užtikrinti kraujo ir jo preparatų saugumo.
Šiuo virusu galėjo užsikrėsti bet kuris iš buvusių kraujo donorų arba ligoniai, kuriems buvo perpiltas kraujas, persodinti organai, atlikta inkstų dializė, kurie buvo gydyti kraujo preparatais.
Bet yra ir kitų viruso plitimo kelių. Juo užsikrečiama naudojantis sergančiojo dantų šepetėliu, skutimosi peiliuku, žirklėmis, manikiūro reikmenimis, plaukų kirpimo mašinėle, darant tatuiruotes.
Yra tikimybė, kad gimdymo metu vaisius gali užsikrėsti nuo sergančios motinos.
Be to, maždaug penktadalis ligonių – intraveninius narkotikus vartoję žmonės.
- Operacijos, invazinės procedūros – ligoninėse dirbančių medikų kasdienybė. Ar daug jų tapo šio viruso aukomis?
- Tokių yra daugiausia tarp tų, kurie dirba chirurgijos, akušerijos ir ginekologijos skyriuose.
Vis dėlto tarp medikų daugiau tokių, kurie persirgo hepatito B sukeltu kepenų uždegimu.
Pastaroji liga nėra tokia pavojinga: apie 98 procentus užsikrėtusiųjų hepatito B infekcija patys savaime pasveiksta.
Tuo tarpu užsikrėtę hepatitu C, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus, savaime pasveiksta vos 20 proc. Kitiems liga tampa lėtine.
- Kraujas ir jo produktai tapo saugesni, bet sergančiųjų vis tiek daugėja. Kodėl?
- Hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas – didėjanti problema. Amerikiečiai suskaičiavo, kad per artimiausius dešimt metų sergančiųjų padaugės maždaug keturis kartus.
Tai nereiškia, kad žmonės šia infekcine liga dažniau užsikrės. Tiesiog bus nustatyti tie ligoniai, kurie jau yra užsikrėtę virusu, bet dar nežino, kad serga.
Vis dažniau pastebime, kad pacientus ši diagnozė slegia.
Apmaudu, kad visuomenėje suformuota nuomonė, esą hepatitas C – tai narkomanijos ir asocialaus gyvenimo būdo pasekmė.
Net hepatitu C sergantys medikai slepia ligą, nes bijo, kad sužinos kolegos. Jie ieško pagalbos kitose gydymo įstaigose, tik ne toje, kurioje dirba.
- Ar gydytojai turi pakankamai priemonių hepatitui C diagnozuoti bei gydyti?
- Dauguma ligonių gydomi trijuose pagrindiniuose centruose – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, Kauno medicinos universiteto klinikose bei Vilniaus universiteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos bei mikrobiologijos klinikoje.
Susiklostė paradoksali situacija: neįmanoma iš karto priimti visų pacientų, kuriuos reikia gydyti, mat neužtenka veiksmingų vaistų.
Kol kas naujausi vaistai perkami centralizuotai – toks pirkimo būdas sudaro galimybių gydyti daugiau pacientų. Bet vaistai, kuriuos ligonių kasos nupirko šįmet, jau baigiasi, ir naujų pacientų pradėti gydyti kol kas nėra kuo.
Bet yra sunkumų, susijusių ir su hepatito C diagnostika – tai reagentų stygius. Infekcija diagnozuojama ne tik vadinamaisiais serologiniais, bet ir virusologiniais tyrimais.
Atlikus pirmuosius galima įtarti, kad žmogus turėjo kontaktą su infekcijos sukėlėju. Norint patikslinti diagnozę, reikia rasti virusą kraujyje, nustatyti jo koncentraciją bei genotipą. Atsižvelgiant į tyrimo duomenis skiriamas gydymas.
Neatlikus tyrimų ir aklai paskyrus vaistus gydymas gali būti bevertis.
Modernių tyrimų era prasidėjo apie 2002-uosius – maždaug tuo pat metu hepatitą C imta gydyti ir moderniais vaistais.
Tačiau tiems tyrimams reikalingus reagentus ligonių kasos pradėjo kompensuoti gerokai vėliau – 2005-aisiais. Iki tol dalį reagentų kainos padengdavo vaistų gamintojai arba už tyrimus – maždaug 400 litų – mokėdavo patys pacientai.
Pastaruoju metu reagentus perka pačios ligonių kasos, bet vėlgi – gerokai mažiau, nei jų reikia.
- Sakoma, kad hepatitas C – nepagydoma liga. Tai mitas?
- Naudojant modernius vaistus, išgydomi trys iš penkių ligonių. Tai daug. Bet labai svarbu anksti nustatyti diagnozę ir nedelsiant pradėti gydymą – tik šitaip galima išvengti sunkių ligos komplikacijų.
Be to, gydymo sėkmė priklauso ir nuo viruso genotipo bei jo kiekio organizme.
- Spalio pradžioje minima pasaulinė hepatito diena. Kodėl Lietuvoje daugiausia dėmesio skiriama ne A ar B, bet C viruso sukeltam kepenų uždegimui?
- Ir nuo A, ir nuo B hepatito virusų galima pasiskiepyti.
Tuo tarpu profilaktikos prieš hepatito C virusą nėra.
Lietuvoje jis nustatomas vis daugiau žmonių, o juos gydydami vis dar susiduriame su sunkumais.
* * *
Faktai apie hepatito C virusą
Hepatitas C, kitaip vadinamas lėtiniu kepenų uždegimu, – klastinga, daugeliui žmonių jokių neigiamų pojūčių nesukelianti liga.
Maždaug keturi iš penkių ligonių, šiuo metu varstančių infekcinių ligų gydytojų bei gastroenterologų duris, šia liga užsikrėtė prieš 15-20 ar dar daugiau metų.
Pasaulyje hepatitu C yra užsikrėtę apie 170-200 mln. žmonių. Kasmet liga diagnozuojama dar 4 mln.
Manoma, kad 2015 metais, palyginti su 1990-aisiais, sergančiųjų hepatitu C padaugės 4 kartus.
Teigiama, kad Lietuvoje yra apie 50 tūkst. lėtinio hepatito C viruso nešiotojų, tačiau gydymo įstaigose yra užregistruota vos per 3 tūkst.
Per metus nustatoma maždaug 800 naujų infekcijos atvejų. Pernai gydyti buvo pradėta apie 400 lėtiniu kepenų uždegimu sergančių ligonių. Vaistų, kurių buvo nupirkta centralizuotai, užteko vos kas antram jų. Kitiems medikai turėjo taikyti paprastesnius ir mažiau veiksmingus gydymo metodus.
48 savaičių gydymo kursas naujos kartos vaistais kainuoja apie 58 tūkst. litų. Tokiais vaistais Lietuvoje ligonius pradėta gydyti vos prieš porą metų.