Šio hormono kiekio sumažėjimas žmones paveikia skaudžiai, jie tampa dirglūs, tingūs, mieguisti, rytais sunkiai keliasi iš lovos ir vis dažniau varsto ligoninių duris.
Dalis pacientų net gydomi šviesos terapijomis, nes manoma, kad rudeninis liūdesys, depresija kyla dėl šviesos stygiaus. Specialistai teigia, kad šviesos terapijos efektyvios. Kai kurie bėgdami nuo rudens tamsos slepiasi šiltuose kraštuose. Tai irgi vaistas, deja, dažnai – trumpalaikis.
Tiesa, daugeliui toks liūdesio periodas trunka gana trumpai ir pasibaigia netikėtai, kaip ir prasidėjo. Vis dėlto daliai žmonių liūdesys tęsiasi ilgai ir perauga į depresiją – jos kamuojami pacientai pagalbos ieško specializuotose ligoninėse.
Iš dalies rudeninį liūdesį lemia mūsų šalies geografinė padėtis ir visuomenės pesimistinis požiūris į gyvenimą, taip pat taupumas – tamsiuoju metų laiku lietuviai vengia smarkiai apšviesti savo būstą, todėl taip tik dar labiau skatina rudeninę melancholiją.
Rudenį – antplūdis
Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichiatras, psichoterapeutas Raimundas Alekna pripažino, kad rudenį prasideda ypatingas žmonių, besikreipiančių į psichoterapeutus, antplūdis.
„Žmonių antplūdis pas mus nuolatinis, bet tenka pripažinti, kad kai kuriems žmonėms nuotaika blogėja ir atsiranda depresijos požymių būtent rudenį. Taip nutinka todėl, kad trumpėja šviesos periodas, tamsa neigiamai veikia žmones“, – aiškino psichoterapeutas. Pasak jo, žmonės jaučia, kad baigėsi vasaros linksmybės, mažėja malonumų, džiaugsmo – prieš akis nusimato ilgas, tamsus ir šaltas laikas, todėl jie liūdi.
„Kai kurie žmonės kamuojasi dėl pasibaigusių atostogų, greitai pervargsta ir nežino, kaip sulauks kitų metų ir kitų atostogų. Tai irgi kelia nerimą, liūdina žmones“, – dienraščiui L.T. sakė R.Alekna.
Įskiepyta mokyklos baimė
Psichoterapeutas įsitikinęs, kad rudeninio nerimo priežasčių galima ieškoti ir ankstyvoje vaikystėje. Gali būti, kad mokyklos baimę bei nerimą nešiojamės visą gyvenimą. „Nerimą gali kelti vaikystės atsiminimai, jį jaučiame intuityviai, todėl ruduo – liūdesio metas“, – atviravo psichinės sveikatos specialistas. Pasak R.Aleknos, vieno recepto, kaip pagelbėti nerimo, liūdesio ar net depresijos kankinamiems žmonėms, – nėra.
Tiesiog patariama griežčiau laikytis dienotvarkės, planuoti darbus bei poilsį, šiam skirti daugiau laiko. „Reikia neužsidaryti darbo ir namų rate. Depresija – dėmesio alkis. Kaip mes tą dėmesį gauname, jau mūsų pačių reikalas. Jei žmogus nesugeba susitvarkyti su savo nuotaikomis, rudeninis liūdesys, nerimas ar lengvesnė depresija gali peraugti į rimtesnes ligas ar psichosomatinius sutrikimus. Žmonės gali imti skųstis ne tik psichologiniais, bet ir fiziniais skausmais“, – sakė psichoterapeutas R.Alekna.
Dažnai užklumpa netikėtai
Antakalnio psichiatrijos konsultacijų centro psichologė Jolanta Skrebienė pripažino, kad rudeninė depresija – neišgalvotas reiškinys. „Sezoninė depresija, liūdesys būdingi jautriems žmonėms. Kai kurie jų jau žino savo problemą ir artėjant rudeniui tarsi laukia nuotaikų kainos, depresijos paūmėjimo“, – sakė psichologė.
Pasak jos, rudenine depresija serga toli gražu ne visi žmonės, besiskundžiantys rudeniniu liūdesiu. „Ne visi žmonės suserga rudenine depresija, daugumai pasireiškia nerimas, liūdesys, bet tai dar nėra depresija. Aš tai pavadinčiau egzistenciniu nerimu, savotišku gyvenimo pristabdymu, atsigręžimu į save. Rudeninis nerimas gali peraugti į depresiją tik tada, kai liūdnumas užsitęsia“, – pasakojo psichologė J.Skrebienė. Ji tikino, kai žmogus tampa ne tik liūdnas, bet ir nedarbingas, praranda apetitą ir savo liūdesio nebesieja su oru, tai tampa rimta problema ir ją reikia gydyti.
„Net trečdalis visų žmonių kartą per gyvenimą suserga depresija, todėl nežinia, kada ir kaip ši liga gali užklupti. Žinoma, ji neatsiranda iš niekur – aplinka, santykiai, oras tai lemia. Rudenį, be abejo, padaugėja žmonių, besiskundžiančių šia liga, susidaro eilės“, – sakė J. Skrebienė.
Rudeninio nerimo, kylančios depresijos, pasak psichologės, padeda išvengti viskas, kas šildo ir šviečia. Ji taip pat sakė, kad lietuviai nėra išskirtiniai – daugelio kitų tautų atstovai skundžiasi sezoninėmis nuotaikų kaitomis. Ypač tai pastebima Šiaurės šalyse, Skandinavijoje.
Piktnaudžiauja dėmesiu
Respublikinės psichiatrijos ligoninės gydytoja Giedrė Vindašienė pripažino, kad jų ligoninė rudenį ir pavasarį sulaukia žymiai daugiau pacientų nei kitais metų laikais. „Jei žmogui kyla rudeninis nerimas, bet jis dar gali savimi pasirūpinti – į ligoninę negula. Kitiems, kuriems liga pasireiškia stipriau, verta apsilankyti ligoninėje“, – dienraščiui L.T. tvirtino G.Vindašienė.
Medikė pasakojo, kad vasarą ir žiemą liūdnų, į depresiją linkstančių žmonių sumažėja, o pavasarį ir rudenį ligoninė vėl sulaukia antplūdžio.
Pasak medikės, moterys nepalyginti dažniau serga depresija, jas dažniau kamuoja rudeninis nerimas, slegia blogas oras ir bloga nuotaika. Tvirtinama, kad depresijos, rudeninės apatijos kankinamiems asmenims ypač sunku būna rytais. Vakare tokiems žmonėms kur kas ramiau.
„Kartais liūdnumu užsikrėtusios ar depresija sergančios moterys piktnaudžiauja sutuoktinio dėmesiu“, – sakė G.Vindašienė.
Depresijos požymiai:
Ne trumpiau nei dvi savaites trunkanti prislėgta, liūdna nuotaika; Energijos stoka, apatija; Susiaurėję interesai; Sutrikęs miegas; Nerimas, dėmesio bei atminties sutrikimai; Kaltės, pesimizmo, savęs nuvertinimo jausmai; Mintys apie savižudybę.
Patarimai, kaip išvengti niūrios nuotaikos:
Gyventi ir dirbti ryškiai apšviestoje aplinkoje; Daugiau vaikščioti pėstute, rytais arba vakarais bėgioti, važinėti dviračiu; Būnant patalpoje stengtis sėdėti netoli lango; Reguliariai sportuoti; Valgyti tam tikrus energiją teikiančius, šildančius produktus. Specialistai taip pat pataria valgyti daug daržovių, vaisių, žuvies, šokolado. Būtina vartoti vitaminus ir mineralus. Siūloma valgyti karštas tirštas sriubas. Rudens liūdesio norintys išvengti žmonės raginami pasilepinti mėgstamu maistu, saldumynais.
Specialistai tvirtina, kad rudens liūdesio ir depresijos metu reikia dėvėti ryškius, sodrios spalvos drabužius. Geltoni, oranžiniai, šviesiai rusvi drabužiai turėtų praskaidrinti nuotaiką. Žalių, juodų ir mėlynų tonų drabužių reikėtų vengti.
Specialistai siūlo skaityti daugiau linksmų, nuotaikingų knygų, dažniau mėgautis karštos vonios malonumais.
Agnė Jagelavičiūtė, laidų vedėja:
„Aš gimusi rudenį, todėl šiuo metų laiku visada jaučiuosi gerai. Žiemą nuotaika kiek subjūra, bet ilgai sau liūdėti neleidžiu. Bloga nuotaika – didelė prabanga, todėl manęs blogos nuotaikos dažnai nepamatysite. Žinoma, kai kuriuos į depresiją linkusius žmonės rudens atėjimas varo į neviltį. Saulės stygius ir nuolatiniai lietūs gali kelti liūdesį, bet su tuo reikia kovoti. Ruduo turi savo žavesio, reikia jį tik pamatyti.“
Aras Vėberis, prodiuseris, buvęs muzikantas:
„Jokios rudeninės depresijos nejaučiu. Esu paskendęs darbuose, man nusišvilpti, koks už lango oras. Kai esu užsiėmęs, nekreipiu dėmesio į lietingą šaltą orą ir siaučiančias depresijas. Žvarbus lietus, drėgmė ir tamsa – tai juk normalus lietuviškas ruduo. Tai gamta ir nuo jos niekur nepabėgsi.“
Donalda Meiželytė, dainininkė:
„Rudens lietus ir tamsa trikdo. Saulės spindulių stygius gadina nuotaiką, nes saulė – pagrindinis energijos šaltinis. Rudenį aš tampu ramesnė. Tarsi sustoju, bet tai gerai, nes žmogus negali visą laiką džiūgauti. Ruduo – ramybės, susikaupimo metas, tik svarbu, kad tai neužsitęstų. Tamsiuoju metų laiku aplink turi būti šiltų žmonių ir skaisčiai šviečiančių lempų.“
www.lt24.lt