Nuo galvos skausmų kenčia devintąją dešimtį pradėjusi Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II ir 45 metų Holivudo žvaigždė George'as Clooney.
Dabar jau mirusią karalienės jaunesniąją seserį princesę Margaret kankino dar didesni skausmai – migrena.
Nuo migrenos priepuolių filmavimo aikštelėje ne kartą kentėjo Holivudo aktorė 49 metų Melanie Griffith, atlikėjas Elvis Presley.
Vokietijoje leidžiamas žurnalas „Bunte“ rašo, kad šioje šalyje per pastaruosius pusę metų galvos skausmais skundėsi net 67 procentai moterų ir 53 procentai vyrų.
Ekspertai nustatė, kad Vokietijoje galvos skausmams gydyti kasmet prireikia 2,5 milijardo eurų (8,6 milijardo litų).
Žurnalui „Bunte“ Vokietijos migrenos ir galvos skausmų draugijos prezidentas profesorius Stefanas Eversas pasakojo apie šios srities naujoves.
* * *
- Specialistai nustatė 160 skirtingų rūšių galvos skausmų. Dažniausi – migrena bei gniaužiantys galvos skausmai. Kaip juos atskirti?
- Kai užklumpa migrena, prasideda raižantys, tempiantys, protarpiais pulsuojantys kaktos ir smilkinių, vėliau – visos galvos skausmai, padidėja jautrumas triukšmui, šviesai, imama vemti.
Gniaužiantiems galvos skausmams būdingas tolygus, bet nepulsuojantis skausmas iš abiejų pusių. Pacientai jaučiasi taip, lyg būtų įsprausti į spaustuvą.
Skiriamos dvi tokių galvos skausmų formos: protarpiais užklumpantys ir lėtiniai.
- Ar jų gydymas skiriasi?
- Vadovaudamiesi tuo, jog tai visiškai skirtingos ligos, taikome ir skirtingus terapijos būdus.
Jei gniaužiantys galvos skausmai pacientą užklumpa kartkartėmis, skiriame skausmą malšinančių vaistų.
Pirmiausia – acetilsalicilo rūgšties (vienkartinė 1000 mg dozė), ibuprofeno (vienkartinė 400 mg dozė) arba savotiško kokteilio, kurį sudaro 500 mg acetilsalicilo rūgšties, 500 mg paracetamolio bei 130 mg kofeino.
Tiesa, neseniai atliktos studijos parodė, kad kartą ar du kartus per savaitę taikomos fizioterapijos priemonės, pavyzdžiui, masažai ir speciali treniruotė, – nebloga profilaktika.
- Kaip gydote pacientą, kurį užklumpa lėtiniai skausmai?
- Prie tokių skausmų priskiriame 15 ir daugiau dienų per mėnesį užklumpančius skausmus, tačiau daugelis pacientų skundžiasi, kad galvą skauda beveik kasdien.
Skausmą malšinančios priemonės paskirstomos taip, kad būtų vartojamos ne daugiau kaip dešimt dienų per mėnesį, nes jos pačios gali sukelti galvos skausmus.
Kai kamuoja lėtiniai gniaužiantys galvos skausmai, geriausiai padeda psichoterapijos, atsipalaidavimo būdų, fizioterapijos ir antidepresantų derinys.
- Kodėl antidepresantai?
- Nuo depresijos kenčiantys pacientai dažnai skundžiasi gniaužiančiais galvos skausmais. Ir atvirkščiai – lėtinių galvos skausmų kamuojami žmonės dažnai serga depresija.
Tiesa, tiksliai nežinome – šiuos galvos skausmus sukelia depresija ar priešingai – jie kyla dėl depresijos.
Kai kamuoja nuolatiniai galvos skausmai, kaip ir miego sutrikimai, padeda tam tikri antidepresantai.
Tačiau nereikia turėti iliuzijų, kad yra gydymo metodas, kuris visiškai išvaduotų nuo galvos skausmų. Tai pavyksta tik nedaugeliui. Paguosti galiu tik tuo, kad terapija skausmą padaro nebe tokį įkyrų, pacientai jį lengviau ištveria.
- Ar tiesa, kad galvos skausmą gali sukelti kai kurie medikamentai?
- Norvegijoje paskelbta išsami studija įrodė ryšį tarp kontracepcinių priemonių, kurių sudėtyje yra estrogeno, ir galvos skausmų. Studija konstatuoja, kad tokios sudėties tabletes vartojančios moterys dažniau skundžiasi galvos skausmais ir migrena.
- Tiesa, kalbant apie migreną, ar tiesa, kad stori žmonės nuo jos kenčia dažniau nei liekni?
- Specialistai nustatė, kad tarp antsvorio ir migrenos yra sąsajų.
Net jei storus žmones migrena kamuoja ne dažniau nei lieknus, jie patiria sunkesnius migrenos priepuolius.
Medikams sunku paaiškinti šį ryšį. Gal pernelyg didelį svorį nešiojantys asmenys turi ir didesnį kiekį uždegimo procesus sukeliančių medžiagų, kurios gali turėti įtakos galvos skausmams atsirasti.
Bet kodėl tai turi įtakos dažniems migrenos priepuoliams, o ne gniaužiantiems galvos skausmams, – neaišku. Tiesa, migrena yra susijusi ne tik su antsvoriu, bet, atrodo, ir su įgimta širdies yda.
- Skamba labai grėsmingai.
- Ne, didelės grėsmės nėra. Būdami motinos įsčiose visi kūdikiai turi kiaurymę prieširdžio pertvaroje. Po gimimo 75 procentams ji užsiveria, 25 procentams lieka, bet daugelis dėl to jokiais negalavimais nesiskundžia.
Nuo migrenos kenčiantys pacientai dažnai turi šią širdies ydą, vadinamą prieširdžio pertvaros defektu.
- Vadinasi, migrenos kamuojamus pacientus reikėtų ištirti ir, reikalui esant, atlikti operaciją?
- Tai mėginame išsiaiškinti atlikdami tyrimus. Ši skylutė prieširdžio pertvaroje užveriama ne sudėtingos operacijos metu, o ambulatoriškai, įkišus kateterį.
Bent šiuo metu atrodo, kad po tokios invazijos dalis pacientų patiria mažiau migrenos priepuolių arba net nebepatiria iš viso.
- Nuo migrenos didžioji dalis vokiečių ginasi triptanų klasės medikamentais.
- Gydytis be mediko diagnozės niekam nerekomenduoju.
Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis šie medikamentai gali sukelti pavojingų šalutinių reakcijų.
Medikamentai gali šiek tiek susiaurinti kraujagysles. Tiems, kurių kraujagyslės jau pažeistos, jie yra patyrę, pavyzdžiui, širdies infarktą ar insultą, gresia didesnė rizika. Tik gydytojas gali nuspręsti, ar pacientas gali vartoti šiuos medikamentus, ar ne.
Tiesa, šių vaistų negalima vartoti daugiau nei tris dienas iš eilės ir ne ilgiau kaip dešimt dienų per mėnesį, priešingu atveju jie gali sukelti vadinamąjį medikamentinį galvos skausmą.