Kondicionieriai: neprižiūrėsi – kenks

Dainininkė, grupės „The Lovers“ narė Laura Čepukaitė, šiuo metu dirbanti Ūkio ministerijos Turizmo ir kurortų plėtros skyriaus vyriausiąja specialiste, prisipažino nemėgstanti kondicionierių. Tai, anot jos, tiek patalpų, tiek automobilių blogis. „Pastebėjau, kad per didelis temperatūros skirtumas neigiamai veikia savijautą. Jei esi sušilusi, kvėpteli atšaldyto oro ir iš karto kimsti, balsas pažemėja, peršąla gerklė, kartais užgula nosį. Žinoma, juos galima reguliuoti, tačiau sunku pajusti, kur ta riba. Tad kondicionieriaus dabar iš principo nemėgstu“, – pasakojo atlikėja.

„Eurovizijos“ dainų konkurse Lietuvai atstovavusi Laura tikino dirbdama biure didelių sveikatos pokyčių nepajutusi. Tačiau intuityviai, sako, saugosi kondicionavimo sistemų. „Nebent jos sureguliuotos ir palaiko reikiamą temperatūrą“, – šyptelėjo mergina.

Prasidėjus šildymo sezonui L.Čepukaitė neabejoja, kad oras patalpoje taps dar sausesnis. Darbo vietoje ji su tuo jau susitaikė, tačiau namuose iš anksto pasirūpino, jog oras būtų drėkinamas. „Turiu molinį ąsotėlį, išmargintą tulpėmis. Įpilsiu į jį vandens ir padėsiu prie radiatoriaus. Nuo šilumos vanduo garuos ir tai bus geriausias drėkintuvas“, – nusijuokė atlikėja.

Trečius metus Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo skyriuje dirbantis buvęs grupės ŽAS narys Linas Karalius-Ezopas neslėpė, jog darbo vietoje, kaip ir visame savivaldybės pastate, langai neatsidaro. Toks projektas. Oro trūkumo vyras tikino kol kas nepajutęs. „Lyg ir viskas gerai. Patalpos vėdinamos, nors ir dirbtinai. Girdėjau, kad vyresnės moterys skundžiasi, jog prastas oras. Tačiau mano savijauta gera“, – puikiai nusiteikęs kalbėjo savivaldybės darbuotojas, atsakingas už moksleivių nusikalstamumo ir narkotikų prevencijos klausimus.

Ezopui, kaip ir L.Čepukaitei, kondicionavimo sistema taip pat nepatinka. Nuo jų, tikino, išsireguliuoja imuninė sistema. „Kai būna kontrastas tarp temperatūrų, iškart prikimba sloga. Gerai, kad kol kas to darbe nejaučiu. Net nežinau, ar kondicionieriai įjungti. Jei taip, tai gerai sureguliuoti“, – svarstė buvęs „žasas“.

Ne vienas Vilniaus apskrities viršininko administracijos darbuotojas jaučiasi lyg gyventų narve. Mat šio, kaip ir greta esančio daugiaaukščio savivaldybės pastato, langų neatidarysi. „Esame aklinai uždaryti. Kartais taip norisi įleisti gryno oro, tačiau langų juk nepraversi. Ventiliacinė sistema gerai veikia, tačiau vis tiek ne tas. Visi skundžiasi, sergame, kimstame, bet įpranti ir dirbi“, – nuogąstavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovė spaudai Dalia Bukontienė.

Moteris pastebėjo, kad kituose pastatuose, nors langai ir neatsidaro, bent yra orlaidės. „Ką darysi? Kai norisi šviežio oro, nusileidžiu į pirmą aukštą, išeinu į lauką ir kelias sekundes pakvėpuoju“, – šyptelėjo pašnekovė. Pasak D.Bukontienės, pastatą kartą tikrino higienos specialistai ir rekomendavo įrengti orlaides. Tačiau tam reikėtų milžiniškų lėšų. „Bandyta tai padaryti. Bet pastato architektas neleido nieko keisti. Taip viskas ir liko“, – skundėsi moteris.

Vilniaus Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė pastebėjo, kad iki šildymo sezono pradžios kasmet padaugėja sveikatos sutrikimų, kai lauke permainingas oras, o pastatuose dar drėgna ir šalta. Optimali vidaus temperatūra turėtų siekti apie 22 laipsnius, minimali – 18.

Pasak gydytojos higienistės, visos oro kondicionavimo sistemos laikui bėgant išsireguliuoja. „Esame gavę ne vieną vilniečių skundą, tyrėme patalpų higieną. Patys darbuotojai kartais neatidūs. Vieniems per daug šalta, kitiems – per šilta. Kas kaip nori, taip sistemą reguliuoja, todėl ji ir išsiderina“, – pasakojo A.Razmienė ir pridūrė, jog kondicionavimo sistemos turi dar vieną minusą – išsausina orą.

Specialistė pastebėjo, kad daugelyje įstaigų kondicionavimas įrengtas be drėkinimo, o tai neigiamai veikia sveikatą. „Gleivinės darosi neatsparios bakterijoms, gali pradėti perštėti akis. Jautresniam žmogui sausas oras alergizuoja odą ir sukelia niežėjimą. Kai sausa, labiau kyla dulkės. Jei yra sintetinių kiliminių dangų, tai dar labiau sustiprina alergizavimą ir perštėjimą“, – aiškino A.Razmienė ir priminė, jog optimalus santykinis patalpų drėg­numas turėtų būti 45–55 procentai.

„Kaip geriausiai drėkinti orą?“ – dienraštis L.T. paklausė specialistės. Žmonės išeitį randa, anot jos, įsigydami nešiojamuosius drėkintuvus. Tačiau jų pašnekovė nerekomenduoja. „Aš jų bijau, nes jei bus blogai prižiūrimi, paplatins legioneliozę. Juk šiltas vanduo – puiki terpė veistis visoms bakterijoms, ypač legionelėms. Norint to išvengti reikėtų drėkintuve kasdien keisti vandenį, specialiomis medžiagomis dezinfekuoti vidų. Bet žmonės pamiršta tai daryti, tad jų nerekomenduoju“, – tvirtino A.Razmienė.

Geriausiai oro sausumą ir drėg­mę reguliuoja natūralus patalpų vėdinimas. Atidarius langą vyksta šalto ir šilto oro mainai. Gydytoja higienistė patarė bent penkioms minutėms išeiti iš patalpos, prieš tai plačiai pravėrus langą ar balkono duris.

Pasak kondicionavimo ir ventiliacijos sistemomis prekiaujančių įmonių vadovų, pagrindinė kondicionieriaus paskirtis – vėsinti patalpų orą. Oras vėsinamas kondicionieriaus viduje esančiais mazgais, kurių paviršiaus temperatūra mažesnė negu oro temperatūra patalpoje.

Kaip tik dėl to šilto patalpų oro drėgmė gali kondensuotis ant vidinių kondicionieriaus mazgų ir jie gali imti rasoti. Ant drėgnų paviršių susidaro puikios sąlygos daugintis bakterijų kolonijoms, kurios gali kenkti sveikatai. Todėl šiuolaikinių oro kondicionierių mazgai gaminami iš specialių medžiagų ir jų paviršiai apdorojami specialiais būdais, jog neleistų rastis bakterijoms.

„Moderniose oro kondicionavimo sistemose įmontuotas filtras, surenkantis dulkes iš vidaus. Filtrą būtina valyti, kad nebūtų šalutinio poveikio sveikatai. Geriausia tai patikėti specialistams“, – patarė vienos įmonės pardavimo vadybininkas Sergejus Larionovas.

Optimalios, anot jo, tos kondicionavimo sistemos, kurios turi drėkinimo funkciją: „Neverta baimintis dėl didesnių investicijų – jos atsiperka su kaupu!“