* * *
- Ar blogas miegas turi įtakos gyvenimo kokybei?
- Vidutiniškai žmogus pramiega trečdalį savo gyvenimo. Labai svarbu, kad miegas būtų geras ir kokybiškas, nes jis daro įtaką gyvenimo kokybei, kai žmogus yra aktyvus.
Kasmet vis daugiau gyventojų kenčia nuo miego sutrikimų. Dėl to žmogus dieną gali būti irzlus, nuolat apsnūdęs.
Nuolat neišmiegantys žmonės dažniau kenčia nuo nerimo – depresijos, greičiau įpranta prie alkoholio, kitų stimuliuojančių medžiagų.
Dėl to kenčia ne tik darbo, bet ir gyvenimo kokybė, santykiai su aplinkiniais. Mieguisti žmonės dažniau patiria nelaimingus atsitikimus darbe, vairuojant.
Paprastai kas trečias-ketvirtas žmogus skundžiasi miego sutrikimais. Tačiau tik kas dvidešimtas gyventojas kreipiasi į medikus dėl šių negalavimų.
- Kaip pasireiškia miego sutrikimai?
- Dažniausiai miego sutrikimai pasireiškia nemiga. Ji gali būti trumpalaikė arba lėtinė.
Trumpalaikė nemiga pasireiškia, kai pakeičiama laiko juosta, kai žmogus keičia miego įpročius, taip pat dėl kai kurių ūmių ligų, dėl ūmaus streso ir skausmo. Pašalinus priežastį, dažnai praeina ir nemiga.
Daug rimtesnės problemos kyla, kai žmogui yra išsivysčiusi lėtinė nemiga. Ji pasireiškia, kai sunku užmigti, dažnai nubundama nakties metu, anksti nubundama iš ryto.
Nemigos kankinamas žmogus miega mažiau nei šešias valandas, o tokie simptomai kartojasi daugiau kaip tris kartus per savaitę.
Pagal Tarptautinę miego sutrikimų klasifikaciją yra per devyniasdešimt įvairių miego sutrikimų. Juos sąlyginai būtų galima suskirstyti į keturias didesnes grupes – nemiga, mieguistumas dieną, parasomnijos (dažniausias iš jų – lunatizmas) ir miego budrumo ritmo sutrikimai.
- Kaip gydomi miego sutrikimai?
- Kad gydytojas galėtų paskirti tinkamą gydymą, pirmiausia reikia nustatyti, koks yra miego sutrikimas. Vienus negalavimus galima išgydyti vaistais, kitiems jų neprireikia.
Dažnai nustatinėjant miego sutrikimus reikalingas polisomnografinis tyrimas. Tada pacientas tiriamas mūsų laboratorijoje.
Visos nakties metu, kai žmogus miega, yra registruojami jo siunčiami signalai – kvėpavimo kreivės, knarkimas, kojų judesiai. Tiriama, ar nepakitusi miego struktūra. Tik išanalizavus tyrimų duomenis, gydytojas gali paskirti geriausią gydymą.
Noriu pabrėžti, kad miego sutrikimų yra įvairių. Tad jei kuris gydymas ar vaistai tiko vienam pacientui, tai nereiškia, kad tas pat tiks ir kitam pacientui. Gerti nežinia kieno rekomenduotus vaistus draudžiama, nes taip galima dar labiau sau pakenkti.
- Ar galima išvengti miego sutrikimų?
- Kad miegas būtų geras ir kokybiškas, kiekvieną dieną reikėtų keltis ir gulti tuo pačiu laiku.
Prieš miegą nereikėtų gerti kavos, alkoholio, rūkyti. Nors alkoholis ir gali padėti geriau užmigti, bet patį miegą veikia trikdančiai. Dėl to gali labai paūmėti knarkimas, atsirasti kvėpavimo pauzelių. Dėl to žmogus prastai išsimiega, dieną yra mieguistas.
Rekomenduotina prieš miegą lengvai užkąsti. Tik nereikėtų gerti daug skysčių, nes naktį reikės keltis į tualetą. Taip pat rekomenduotina miegoti gerai išvėdintame kambaryje.
Miego kokybę trikdo ir pašaliniai veiksniai – triukšmas už lango, televizoriaus žiūrėjimas. Prieš miegą nereikėtų žaisti kompiuterinių žaidimų.
Pagerinti savijautą dieną ir gilų miegą galėtų ir reguliari mankšta. Bet nereikėtų aktyviai mankštintis likus 3-4 valandoms iki miego.