R.Sruogytė: „Žmonės valgo ne tai, ką reikia“

"Sostinė"
Į „Sostinės“ skaitytojų klausimus atsakė Vilniaus visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė ugdymui Renata Sruogytė.
* * *
- Atšalus orams, neretai žmonės girdi iš medikų, jog reikia stiprinti imunitetą. Kas tai yra ir kokiais būdais jį reikia stiprinti?
- Imunitetas – tai apsauginė žmogaus organizmo reakcijų sistema. Galima sakyti – lyg apsauginis žmogaus organizmo skydas. Jis padeda žmogui kovoti su įvairiais virusais.
Imunitetas gali būti įgimtas ir įgytas. Todėl nuo jo itin priklauso, ar dažnai sergame.
Imunitetą labai susilpnina nesubalansuota bei neįvairi mityba, mažas fizinis aktyvumas, aplinkos užterštumas, tam tikrų medikamentų vartojimas, stresas, taip pat – žalingi įpročiai.
Jeigu tik žmogaus imunitetas nusilpsta, tikėtina, kad jį gali užpulti įvairios peršalimo ligos.
Nusilpus imunitetui, žmonės jaučiasi pavargę, prislėgti, nes organizmas labai daug energijos atiduoda kovai su ligos sukėlėjais.
Yra svarbiausi penki dalykai, kurie padeda sustiprinti žmogaus imunitetą: fizinis aktyvumas, grūdinimasis, žalingų įpročių atsisakymas, racionali mityba, režimo laikymasis.
- Kaip žmogus turėtų sureguliuoti mitybą, kad sustiprintų savo imunitetą?
- Žmonės ne visuomet valgo tai, ko reikia.
Reikia žiūrėti, kad su maistu organizmas gautų vitaminų, mineralų ir kitų medžiagų.
Daugiausia reikėtų valgyti grūdinių produktų, šiek tiek mažiau daržovių ir vaisių, dar mažiau – mėsos ir pieno produktų.
Per dieną reikėtų išgerti mažiausiai 1,5 litro vandens, vietoj juodos arbatos geriau rinktis žaliąją, nes joje daugiau D, B1, B2, C vitaminų.
Tačiau ir juodoji, ir žalioji arbata yra naudinga, nes pasižymi antioksidaciniu poveikiu.
Daržoves patartina virti garuose, tuomet jos išlaiko daugiau vertingų medžiagų.
Taip pat šaltuoju metų laikotarpiu reikėtų dažniau gerti šaltalankių sultis, spanguolių, juodųjų serbentų arbatas. Žinoma, reikia nepamiršti, kad verdantis vanduo suardo dalį vitaminų, todėl geriau gėrimą gaminti su šiltu virintu vandeniu.
Cukrų siūlyčiau pakeisti medumi, kurį taip pat reikėtų dėti ne į karštą, o į atvėsusią arbatą. Jo per dieną galima suvartoti iki 100 gramų.
Medus stiprina imuninę gynybą, teikia energijos, slopina uždegimą, padeda lengviau įveikti stresą. Natūraliame meduje be angliavandenių yra baltymų, mineralinių medžiagų, vitaminų B6, K, E, B2 ir kitų. Medaus taip pat negalima kaitinti.
Organizmą stiprina ir nuolat geriamos šviežiai spaustos sultys.
Patarčiau sumažinti saldumynų ir cukraus vartojimą, atsisakyti alkoholinių gėrimų.
- Ką reiškia laikytis režimo?
- Tai reiškia, kad žmogus turėtų miegoti mažiausiai 8 valandas per parą - eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu. Laikytis režimo - taip pat reguliariai maitintis: 4-5 kartus per dieną, mažesnėmis porcijomis, kaskart tuo pačiu metu.
Žmogui reikėtų derinti protinį darbą su fiziniu krūviu. Padirbėjus protinį darbą, laiko skirti ir sportui.
- Kokių žalingų įpročių reikia atsisakyti, kad sustiprėtų imunitetas?
- Pirmiausia reikėtų atsisakyti alkoholio, kuris iš organizmo šalina naudingąsias medžiagas - vitaminus B1, B2, B12, folio rūgštį, magnį. Šios medžiagos stiprina imunitetą.
Taip pat tiems, kurie rūko, reikėtų mesti rūkyti. Jeigu tai nepavyksta, ar žmogus nenori atsikratyti priklausomybės nikotinui, turėtų suvartoti daugiau vitamino C. Rūkančių žmonių organizme šio vitamino kiekis natūraliai būna sumažėjęs.
Todėl reikėtų valgyti daugiau vaisių arba vaistinėse įsigyti natūralaus vitamino C.
- Kaip žmogus turi sportuoti ir grūdintis, kad tai taip pat padėtų sustiprinti organizmą?
- Sportuojant žmogaus organizmo ląstelės geriau aprūpinamos maisto medžiagomis, fizinis aktyvumas stimuliuoja imunines ląsteles, jos geriau atlieka savo funkciją.
Paaugliams per dieną reikėtų judėti mažiausiai pusvalandį, suaugusiesiems - tris kartus per savaitę po 45 minutes.
Tai nereiškia, jog būtina kasdien kilnoti svarmenis. Tiesiog reikėtų tą laiką skirti lėtai pasivaikščioti, bėgioti ristele.Pavyzdžiui, į darbą važiuojantys viešuoju transportu žmonės gali tiesiog išlipti viena stotele anksčiau ir likusį kelią įveikti pėsti. Itin geras pasirinkimas yra plaukimas.
O organizmo grūdinimo nereikia suprasti kaip šokimo į eketę. To daryti tikrai nebūtina.Grūdinimosi tikslas - padidinti organizmo atsparumą besikeičiančiai aplinkai, oro sąlygoms. Juk dabar namuose yra šilta, o išėjus į lauką - šalta.
Žmogus grūdinimosi procedūras gali pradėti nuo kūno dalių įtrynimo šaltu rankšluosčiu.Taip pat galima apsipilti vėsiu vandeniu. Vėliau vandens temperatūrą po truputį reikėtų mažinti. Tinka ir kontrastinio dušo procedūros.Miegoti patartina vėsioje ir gerai išvėdintoje patalpoje.
Taip pat reikia žinoti, jog neužtenka šias procedūras atlikti retkarčiais.Po 1,5 mėnesio, jų visai nebeatliekant, pėdsakų, kad organizmas buvo grūdinamas, nelieka. Todėl savimi rūpintis reikia reguliariai, nedarant pertraukų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.