Šaltukas spaudžia tik antrą savaitę, tačiau jau neišvengta ir aukų. Praėjusią savaitę į Kauno medicinos universiteto klinikas (KMUK) atvežtas mirtinai sušalęs blaivus vidutinio amžiaus žmogus.
Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas Kęstutis Stašaitis užsiminė, jog didžiausia hipotermijos (sušalimo) tikimybė yra esant minusinei aplinkos temperatūrai, tačiau labai ilgai būnant drėgnoje aplinkoje galima mirtinai sušalti ir nekūrenamoje patalpoje.
Sušalimas pavojingas tuo, jog nušalusiose vietose gali atsiverti žaizdos, į kurią pakliuvusi infekcija neretai sukelia uždegimą, galintis pasibaigti įvairiomis komplikacijomis.
Nušalti pavojinga ir dėl to, jog apmirusius audinius tenka pašalinti.
Būtina apsaugoti galūnes
Dažniausiai nušąla galūnės – plaštakos ir pėdos, nes jos yra labiausiai nutolusios nuo širdies ir neturi stambių, šilumą gaminančių raumenų.
Pirmieji nušalimo požymiai yra akivaizdūs: sukietėja oda, ji tampa blyški, šalta, nejautri. Pabuvus šaltyje ilgiau gali pasireikšti sisteminiai nušalimo simptomai: žmogus tampa vangus, abejingas aplinkai, sulėtėja kvėpavimas ir širdies veikla, aptemsta sąmonė. Jei kūno temperatūra nukrinta žemiau nei 30 laipsnių, žmogus miršta.
Nušalimo laipsniai
Atsižvelgiant į odos pažeidimo pobūdį, nustatomi 4 nušalimo laipsniai. Pirmojo laipsnio nušalimas, kai nušalusi oda pabąla, o jai atšilus išryškėja rausvos dėmės. Antrojo laipsnio nušalimui būdinga tai, kad ant šalčio pažeistos odos atsiranda vandeningų pūslių.
Trečiojo laipsnio nušalimas dar labiau pažeidžia audinius. Atšilusi oda būna pamėlusi. Ketvirtojo laipsnio nušalimas sukelia negrįžtamus audinių pakitimus – nekrozę (organo arba jo dalies žuvimas).
K.Stašaitis pabrėžė, jog sušalę ar nušalę žmonės neturėtų bandyti šildytis svaigalais. Pasak gydytojo, alkoholio poveikis labai trumpalaikis.
Jeigu nušąla ausys, nosis, skruostai, geriausia juos šildyti priglaudus delnus. O nušalusias rankas geriausia susikišti į pažastis, priglausti prie pilvo ar šlaunų. Nušalusias kojas galima šildyti rankomis ar priglausti prie kito žmogaus kūno.
Padeda šilta vonia
Ne mažiau pavojingas ir bendras kūno sušalimas. Pavojus prasideda tada, kai kūno temperatūra sumažėja iki 35 laipsnių Celsijaus. Drėgname ir vėjuotame ore daug greičiau sušąlama nei sausame ir šaltame.
Teikiant pirmąją pagalbą sušalusiam žmogui pirmiausia būtina jį nurengti, o vėliau girdyti saldžia šilta arbata ar įkelti į šiltą vonią. Iš pradžių vonios vanduo neturi būti šiltesnis nei 20 laipsnių.
Per pusvalandį vandenį derėtų pašildyti iki 37 laipsnių. Jei patalpoje nėra vonios, ant sušalusio žmogaus reikia dėti šilto vandens kompresus. Esant vėjuotam, drėgnam, žvarbiam orui neretai patiriamos ir nuožvarbos. Jos dažniausiai atsiranda atvirose kūno vietose – veide, plaštakose. Nužvarbusi oda patinsta, perši, būna ypač jautri.
Specialisto patarimai
KMUK Skubios pagalbos skyriaus vadovas Kęstutis Stašaitis:
„Svarbiausia žinoti, kokios priemonės tinka ir kokios netinka peršalus ar nušalus kūno vietas.
Nepatartina vartoti alkoholio. Kalbos, jog stiprus alkoholis padeda apsisaugoti nuo šalčio ar įveikti jo padarinius, – pavojingas mitas. Svaigalai tik trumpam išplečia kraujagysles, todėl pagreitėja kraujo apytaka ir organizmas pradeda šilti. Tačiau paveiktos alkoholio kraujagyslės ir vėl greitai susitraukia.
Norint išvengti nušalimų, šaltuoju metų laiku būtina šiltai apsirengti ir apsiauti. Būtina mūvėti pirštines ir galvos apdangalus. Nušalimo pavojus padidėja vilkint drėgnus drabužius ar esant drėgnai odai. Rūkant taip pat padidėja pavojus nušalti, nes nikotinas susiaurina kraujagysles ir padidina jautrumą šalčiui.
Negalima ir trinti nušalusių vietų, nes jos labai greitai sužeidžiamos, o per pažeistas vietas gali patekti infekcija.
Nužvarbusių vietų negalima masažuoti, šlapinti. Geriausia jas aprišti sausu audiniu.
Šalčio aukai reikėtų išgerti šiltos saldžios arbatos. Tinka karšta vonia. Jei žmogus nužvarbęs, iš pradžių vandens temperatūra neturi viršyti 20 laipsnių, vėliau ją reikia didinti iki 37 laipsnių šilumos.“