Dvasios kontrolė: meditacija – kelias į sveikesnį kūną

Francesca Steele (“Timesonline”) ir lrytas.lt
Šiaurės Indijoje vienuoliai tibetiečiai tyliai sėdėjo kambaryje medituodami. Vyrai naudojo jogos techniką, kuri žinoma kaip Tum-mo. Nors kambaryje buvo vėsu – vos 4 laipsniai šilumos, ir jie buvo menkai apsirengę, tačiau atrodė, kad šaltis jų neveikia. Kiti vienuoliai mirkė dideles drobules lediniame vandenyje ir dėjo jas ant medituojančiųjų pečių. Per valandą drobulės tapdavo sausos.
Mokslininkai tyrinėjo vienuolius, savo kojų ir rankų pirštų temperatūrą sugebančius pakelti maždaug 10 laipsnių. Kol kas jie neišsiaiškino, kaip meditacijos procesas gali sukurti tiek daug šilumos. Tačiau jie sutaria, kad dvasia gali manipuliuoti kūnu ir priversti jį daryti pačius neįtikimiausius dalykus. Mes galime išugdyti savo dvasią, kad ji padėtų geriau kontroliuoti kūną, kai jis sušalęs, sužeistas arba patiria stresą.
Harvardo Medicinos mokyklos profesorius ir Bostono Sielos, kūno instituto prezidentas Herbertas Bensonas ištobulino atsipalaidavimo reakciją, vadinamą fiziologine streso priešingybe. Jo sukurta technika gali pakeisti medžiagų apykaitą, kvėpavimo ir širdies susitraukimų dažnius bei termoreguliaciją.
H.Bensono komanda šią techniką naudojo gydydama depresiją, aukštą kraujo spaudimą, širdies ritmo sutrikimus, pykčio priepuolius, nemigą ir net vaisingumo problemas. „Aš noriu ištirti, kaip labiau pažengusios meditacijos formos gali padėti sielai kontroliuoti fizinius procesus, kurie anksčiau buvo suvokti kaip nekontroliuojami“, – sako H.Bensonas.
Žmogaus smegenys yra sudarytos iš trijų dalių: priekinės, vidurinės ir galinės. Per centrinę nervų sistemą jos kontroliuoja mūsų elgesį. Vidurinės ir galinės smegenys nesąmoningai reguliuoja autonominius procesus, susijusius su būtinomis kūno funkcijomis – kvėpavimu, širdies plakimo dažniu ir virškinimu.
Priekinės smegenys kontroliuoja pažintines ir sąmoningas funkcijas – atmintį, kalbą bei motorines funkcijas. Kai mes nusprendžiame pakelti pieštuką, mūsų smegenys atlieka šimtus sprendimų, užsibaigiančių rankos pakėlimu. Jeigu išmoktume geriau suderinti sąmoningą ir nesąmoningą smegenų veiklą, galėtume paskatinti kūną pakeisti reakcijas, kurios anksčiau buvo suvokiamos kaip automatinės.
Kai krūties vėžiu sergančios moterys naudojosi vizualizacijos technika ir galvojo, kad nuo to joms yra geriau, tyrimai parodė, jog pozityvus mąstymas skatina leukocitus kovoti prieš vėžio ląsteles.
„Vienas svarbiausių pagalbininkų, saugant sveikatą ir kovojant su liga, yra paciento požiūris, – sako Vanterbilto universiteto (Tenesio valstija, JAV) psichologijos profesorius Oakley Ray. - Žodžiai gali turėti tokį patį poveikį, kaip ir vaistai“.
Kol kas ginčijamasi dėl pozityvios nuostatos poveikio gydant vėžį. Tačiau nėra abejonės dėl gydančių teigiamų lūkesčių savybių, kai vaistų bandymuose naudojamas placebas. Žmonės fiziškai sureaguoja į medžiagas, kurios iš tikrųjų nėra vaistai.
Kanadiečių mokslininko ir placebo eksperto Mario Beauregard’o nuomone, „placebo sukeltos psichofiziologinės reakcijos pakiša mintį, kad sielos ir kūno sąveiką valdo subjektyvūs veiksniai – lūkesčiai, tikėjimas, prasmės suvokimas ir pagerėjimo viltis“.
Tai labai specifinis poveikis, kuris priklauso nuo suteiktos informacijos. Pavyzdžiui, placebas gali turėti visiškai priešingą poveikį širdies ritmui ir kraujo spaudimui, kai jis duodamas kaip inhibitorius arba paskiriamas kaip stimuliatorius.
Baronienė Susan Grienfield, viena iš Britanijos neurologijos mokslo lyderių, mano, kad Nacionalinė sveikatos apsaugos tarnyba Parkinsono ligos atveju galėtų daug plačiau naudoti placebo efektą: „Centrinė nervų sistema ir imuninė sistema yra artimai susijusios. Pašnibždėjus į ausį „jūs išlaikėte egzaminą“, galima pastebėti širdies plakimo dažnio ir kraujo spaudimo pokyčių“.
Ar šį dvasios pranašumą prieš materiją galima panaudoti ir kasdieniame gyvenime?
Tam nebūtina daugybės metų skirti Tum-mo studijoms. Savo smegenis ir kūną galima paveikti daug paprasčiau. Mokslininkai nustatė, kad depresyvių, piktų arba streso būsenoje esančių žmonių dešinioji priekinė smegenų žievė yra aktyvesnė už kairiąją. Per tam tikrą laiką smegenyse išsivysto tai, ką mokslininkai vadina „nustatytuoju tašku“. Kai šis taškas yra pakrypęs į kairiąją pusę, pastebima, kad daugiau veiklos yra kairiojoje priekinėje smegenų žievėje, ir tuo metu žmogus yra laimingas.
Kai „nustatytasis taškas“ pakrypsta į dešinę – viskas priešingai. Tačiau „nustatytasis taškas“ gali kisti: po trumpo budistinės meditacijos kurso jo dalyviai savo „nustatytąjį tašką“ perkėlė į kairę. Jie taip pat išsiugdė neįtikėtiną atsparumą gripui.
Galima veikti ir priešinga kryptimi. Neurolingvistinis programavimas pajėgus pakeisti žmonių elgesio būdą. Hipnotizuotojas Paulas McKenna mano, kad šis programavimas ypač efektyvus siekiant atsikratyti depresijos ar įvairių priklausomybių. Kartodamas mantras arba praktikuodamas pasikartojančius veiksmus, žmogus gali manipuliuoti savo dvasia.
Nebūtina tapti žmogumi-radiatoriumi, kaip tai padaro vienuoliai. Galima daug paprasčiau ištreniruoti savo smegenis ir tapti laimingesniais. Be pernelyg didelių pastangų mes galime savo kūną padaryti sveikesnį. „Smegenys yra visos mūsų veiklos šaltinis“, – teigia S.Greenfield. – Jos priklauso nuo įpročių, o juos galima keisti“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.