Praėjusį rugsėjį žinomam žirgų lenktynių dalyviui žirgas spyrė į veidą.
Po akiduobės lūžio ir stipraus smegenų sukrėtimo 23 metų Kastyčiui kai kurie medikai pranašavo regėjimo negalią visam likusiam gyvenimui, o skeptikai – sportinės karjeros pabaigą.
Tačiau užsispyręs ukmergiškis nepalūžo.
K.Trota sugebėjo ne tik atsitiesti, bet ir vėl sėdo į žirgo traukiamą vežimėlį. Sausio mėnesį jis jau dalyvavo lenktynėse.
„Svarbiausia, kad aš turiu abi akis, nors tobulai kaip anksčiau ir nematysiu. Jei ne geri specialūs apsauginiai akiniai, kurie po smūgio ne suskilo, o įlinko, būčiau, ko gero, netekęs dešiniosios akies“, – pasakojo Kastytis.
Pavargsta po treniruočių
Nelaimę, įvykusią prieš penkis mėnesius, dabar jam primena tik vos pastebimas nedidelis randas dešiniajame paakyje.
Taip pat – greitai užplūstantis nuovargis po fizinių treniruočių ar ilgesnio darbo kompiuteriu.
Bet Kauno technologijos universiteto magistrantūroje studijuojantis ir vienoje šio miesto įmonėje vadybininku dirbantis K.Trota viliasi, kad tai praeis.
Pirmiausia – pas augintinius
Tarp žirgų vaikinas sukiojosi nuo mažų dienų.
Meilę ir atsidavimą žirgams įskiepijo tėvas Kazimieras Trota – žirgų sporto veteranas, vienas garsiausių ir geriausių Lietuvoje ristūnų žirgų trenerių.
K.Trota, dar būdamas paauglys, įsitraukė į žirgų sportą, o daugiau nei prieš trejus metus įkūrė savo žirgininkystės ūkį.
Dabar į tėvų namus Ukmergės rajono Laumėnų kaime savaitgaliais grįžtantis vyras pirmiausia skuba pas žirgus.
Net išskrido iš vežimėlio
Praėjusių metų rugsėjo 15-oji K.Trotos gyvenimo vos neapvertė aukštyn kojomis. Tądien jis kartu su tėvu Širvintose rengėsi dalyvauti žirgų lenktynėse.
Prieš startą apšildant žirgą Larseną šis netikėtai užpakaline koja smogė vežimėlyje sėdinčiam K.Trotai į veidą – smūgis buvo toks stiprus, kad jaunas vyras išlėkė iš vežimėlio.
„Važiavau negreitai, ristele. Netoli išvažiavimo vartų žirgas kažkaip keistai išrangė koją ir tyčia man spyrė.
Iki šiol spėlioju, kodėl jis taip pasielgė. Gal todėl, kad rankose laikiau botagą? O gal todėl, kad iš užpakalio su kitu žirgu priartėjo mano jaunėlis brolis?“ – svarstė K.Trota.
Po smūgio jis prarado sąmonę. Pribėgę žmonės nusegė nuo kraujuojančios galvos šalmą. Vėliau jie pasakojo, kad Kastyčio kūną purtė traukuliai.
Netoliese budėjęs greitosios medicinos pagalbos ekipažas sužeistąjį iškart nugabeno į Širvintų ligoninę.
Iš čia K.Trota skubiai reanimobiliu buvo išvežtas į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę.
Medikų prognozės pribloškė
„Atsipeikėjau Širvintų ligoninėje. Kai vežė į Vilnių, rėkiau iš skausmo – atrodė, kad galva skils pusiau. Sąmonė buvo aptemusi dar ne kartą. Kad taip nukentėjau nuo žirgo, supratau tik atvežtas į Vilnių“, – patirtą košmarą prisimena K.Trota.
Jam labai skaudėjo visą galvą, nosį, dešiniąją akį ir antakį, pykino. Vokai buvo išburkę, o dešiniosios akies obuolys pajudėjęs iš vietos.
Akių ligų skyriaus medikai K.Trotai susiuvo kirstinę žaizdą skruostikaulyje. Palaikę ukmergiškį savaitę ir pasiūlę pasirodyti dar ir žandikaulio chirurgams, jie paleido jį į namus.
„Vilniuje mane apžiūrėję žandikaulio specialistai nieko gera nepasakė – tik išgąsdino, kad dešiniąja akimi matysiu 30 procentų ar net apaksiu“, – teigė K.Trota.
Tokios prognozės pribloškė ir jį, ir artimuosius. Nieko nelaukę jau kitą dieną Kastytis su tėvu nuvyko į Kauno medicinos universiteto klinikas.
Greitai pastatė ant kojų
Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje K.Trotai buvo atlikta operacija.
Pašnekovas prisimena, jog po operacijos jam labiausiai skaudėjo ne akiduobę, o vietą ties šonkauliais – iš ten buvo paimta dalis kremzlės. Po savaitės gydymo K.Trotai paskirta daug reabilitacijos procedūrų.
Ukmergiškis greitai atsigavo, jau gruodį kibo į mokslus, o sausio mėnesį vėl startavo žirgų lenktynėse. „Nors gydytojai uždraudė bent pusmetį sportuoti, nugalėjo didžiulis mano noras.
Toks jau esu – fanatiškai užsispyręs ir azartiškas“, – šyptelėjo K.Trota.
* * *
Operuoti reikėjo kruopščiai
Ričardas Kubilius, Kauno medicinos universiteto klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos vadovas
„K.Trotai buvo diagnozuotas gilus akiduobės dugno lūžis. Ligonis skubiai buvo paguldytas į skyrių.
Operacijos metu buvo padarytas pjūvis šonkaulių srityje. Paimta kremzlinė dalis buvo persodinta į akiduobę – taip suformuotas akiduobės dugnas.
Tai sudėtinga, kelias valandas trunkanti operacija. Ją atliekant reikia ypatingo kruopštumo ir susikaupimo.
Šalia akiduobės – svarbūs
nervai, kraujagyslės. Nors vienas neatsargus judesys, ir žmogus gali prarasti regėjimą.
Mūsų klinikoje kas mėnesį atliekamos 2-3 tokios operacijos.
Akiduobė žmonėms dažniausiai lūžta eismo įvykių metu arba gavus kumščiu į veidą.
K.Trota – ne vienintelis, nukentėjęs nuo stambių galvijų.
Pernai Kauno rajone karvė ragu panašiai sužalojo moterį, o prieš dvejus metus Lazdijų rajone arklys į veidą įspyrė vaikui.
Akiduobės lūžis ne visada pastebimas.
Vasarį teko operuoti iš Žemaitijos atvykusį vaikiną. Po eismo įvykio jis skundėsi, jog jam dvejinasi akyse.
Vietos medikai, nepastebėję akiduobės lūžio, vaikino negalavimus bandė gydyti lašais į akis“.
* * *
Pasižymėjo aikštingu charakteriu
Kazimieras Trota, žirgų sporto veteranas, bendrovės Sartų žirgyno direktorius
„Lietuvos žirgų sporto istorijoje tai vienas pirmųjų atvejų, kai žirgas tyčia sužalojo vadeliotoją.
Kad ir kas nutiktų, žirgai stengiasi neužgauti žmogaus. Jei nukrisi, žirgas ant tavęs ne užlips, o peršoks.
Šiuo atveju žirgas įspyrė tyčia – tai galima pavadinti savotišku kerštu. Turbūt jis nenorėjo bėgti ir protestavo, kovojo už save.
Panašiai atsikratyti vadeliotojo šis žirgas bandė ne sykį. Ne kartą ir mane norėjo išspirti – spėjau pats iššokti iš vežimėlio.
Larseną mes atsivežėme iš Estijos, auginome ir treniravome jį nuo pusės metų. Kiek žinau, jo motina buvo aikštinga ir nenuspėjama.
Tokios nervų sistemos žirgai toliau veisti nebetinkami. Todėl iškastravę Larseną pardavėme vienam žirgų sporto mėgėjui“.