Daugybė keliautojų po Europą tokios kortelės neturi. Užmiršta, nežino ar tingi ja pasirūpinti. Lietuvoje jas išduoda Ligonių kasos maždaug per mėnesį nuo kreipimosi dienos. Tad pasirūpinti reikia iš anksto. Netgi labai – kas žino, kada pradės normaliai dirbti naujieji superiniai Ligonių kasų kompiuteriai Gedimino prospekte.
Kai kuriose ES šalyse 35 proc. keliautojų neturi nieko. Nei kortelės, nei kelionės draudimo. Ypač tai būdinga jaunimui, kurie suguža į naująsias ES šalis savaitgaliui pagerti ir pasimylėti.
„Ką čia rūpintis, tai tik savaitgalis, ir dar Europoje“ – tokia pagrindinė motyvacija. Lietuvoje tokios statistikos nežinau. Bet įtariu, kad situacija tikrai ne geresnė. Ir gali palikti pilietį nešiną daugiatūkstantinėmis sąskaitomis už gydymą.
Kortelė suteikia jums galimybę staigios ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju gydytis konkrečios šalies valstybinėse (ne privačiose, kaip daug kas galvoja) ligoninėse. Medicinine pagalba gali naudotis taip pat ir nėščios moterys bei žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis. Tai pasakytina apie atvejus, kai prireikia įprastos medicininės pagalbos.
Jokiu būdu ne situacijas, kai jūs sugalvojate vykti į užsienį gydytis. Ir pergalingai išsitraukiate savo kortelę. Naiviai mąstydami, kad kiti kvailesni, nei jūs. Beje, vaikai negali būti įtraukiami į tėvų kortelę. Kiekvienam jų reikalinga sava kortelė.
Kokiose šalyse kortelė galioja? Štai jų sąrašas: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Jungtinė Karalystė, Islandija, Italija, Ispanija, Kipras (išskyrus, aišku, turkiškąją dalį), Latvija, Lenkija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Vengrija, ir Vokietija.
Jei susirgote, kreipkitės į rimtą valstybinę ligoninę. Arba greitoji pagalba jus ten nugabens. Parodykite savo kortelę. Ne visur ir ne visos pagalbos rūšys bus apmokėtos. Dažnai gali tekti atverti piniginę už vaistus, rentgeną ar dantukus.
Naudojant kortėlę laimite laiko. Jums nereikia susisiekti su kelionės draudiku Lietuvoje ar kur kitur. Vietose, kuriose turistų daug (pvz,. pajūrio kurortuose), menkesnius negalavimus gerausiai „gydyti“ taip pat kortele, o ne draudimu. Tokiu būdu sutaupysite „draudimo ekscesą“, nes nuo kortelės jis neskaičiuojamas. Bet kuriuo atveju neišmeskite jokių sąskaitų nei už vaistus, nei už ambulatorinį ar stacionarinį gydymą, kol nesusitvarkysite biurokratijos ir neatgausite pinigų.
Jei kortelė tokia visagalė, kam apskritai reikalingas paprastas kelionės draudimas, paklausite jūs. Daug kam. Kortelė nedengia repatriacijos išlaidų. O jos gali būti didelės, priklausomai nuo to, kur jūs esate ir kuo susirgote ar susižeidėte. Taip pat reikės praryti riebią sąskaitą, jeigu jus gabens privati greitoji pagalba arba būsite nugabenti į privačią ligoninę. Nenoriu aš ten – galima atšauti. O jeigu negalima? Jei jūs kritinės būklės, labai abejotina, ar atsisakysite jau atvykusios privačios greitosios pagalbos paslaugų. Ir lauksite valdiškos tol, kol nukraujuosite.
Dar daug priežascių, kodėl vien kortelės neužtenka. Standartinis kelionės draudimas apmokės ir privačias greitąsias, ir privačių ligoninių bauginančias sąskaitas. Apmokės ir už jūsų pargabenimą į tevynę. Net viešbutį kokiam giminaičiui ar antrajai pusei šalia ligoninės, kur jūs lauksite šviesaus rytojaus. Visa tai, suprantama, įvairiose draudimo kompanijose skiriasi. O skaityti mikroskopinėmis raidėmis ilgiausią tekstą, kur be gero padidinamojo stiklo neišsiversite, nuobodu. Kantrybės gali pritrūkti. Ir priimsite norimą už esamą.
Geras draudimas labai svarbus kalnų slidininkams. Juk nelaimingo atsitikimo metu dažniausiai tenka kviestis sraigtasparnio pagalbos. O ir nugabens jis jus greičiausiai į privačią ligoninę. Visiems šiems nemalonumams jūsų EHIC kortelė – bevertė.
Štai pavyzdys. Grupė britų keliavo po Namibiją visureigiu. Automobilis apsivertė ir užsidege. Visi buvo sužeisti, o artimiausia labai paprasta ligoninė – už trijų valandų kelio mašina. Vienas iš keleivių apdegė 30 proc. odos. Jo draudimas numatė gabenimą sraigtasparniu. Nugabentas į ligoninę po kurio laiko visiškai išgijo. Kitas, kuris tik prieš savaitę pamiršo prasitęsti draudimą, mirė. Nepaisant didžiausių medikų pastangų. Kievieną kartą, galvojant apie panašius nutikimus atrodo, kad jie skirti ne mums. Kam nors kitam, bet ne mums. Ramybės dėlei geriau apsidrausti. Miegosite ramiau.
Tai dabar atvirkščias klausimas. Jei kelionės draudimas toks nuostabus, kam rūpintis ta kvaila kortele?
Atsakymas paprastas – jums reikia turėti abu. Yra draudikų, kurie reikalauja, jog jūs turėtumėte kortelę. Taip sumažindami riziką mokėti už viską. Kai kurie gali nubraukti „draudiminį ekscesą“, nes susigrąžina dalį išlaidų sau jūsų kortelės pagalba. Ir labai svarbu – draudimas nedengia išlaidų, susijusių su lėtinių ligų gydymu. Tam būtina kortelė.
Jei neturite kortelės ir ketinate keliauti:
Įsigykite ją;
Nešiokitės su savimi visą laiką kelionės metu;
Apsidrauskite;
Kruopščiai kolekcionuokite sąskaitas;
Jei keliaujate su grupe, perduokite draudimo duomenis grupės vadovui;
Jei viešbutyje yra jūsų pasirinktos turistinės firmos atstovas, duomenis perduokite jam (jai).
Suprantama, kad bėginėjimai, susiję su kortele ir draudimu yra vienas nuobodžiausių dalykų. Daug nuobodesnis, negu pirkti jūsų ‚svajonių kelionę“. Bet be tų rūpesčių kelionė gali tapti ne svajone, o košmaru.