Anot Lietuvos chemoterapeutų draugijos pirmininko gydytojo Alvydo Česo,
Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1,5 tūkst. naujų storosios žarnos vėžio
atvejų. Apie tūkstantis sergančiųjų šia liga kasmet miršta. Šia liga
rizikuoja susirgti vienas iš 29 vyrų ir viena iš 49 moterų.
„Nors sergančiųjų šia liga Lietuvoje daugėja, tiek moterų, tiek vyrų
mirtingumas stabilizavosi, didesnio progresavimo nestebima. Chirurginės
galimybės, chemoterapija, ankstyvoji diagnostika, spindulinė terapija padarė
savo“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo A.Česas.
Anot jo, daugeliui pacientų nustatomas jau pažengęs storosios žarnos
vėžys, o pirmosiose stadijose jis diagnozuojamas mažiau nei 50 proc.
sergančiųjų. Pirmosios ir antrosios stadijos vėžiu sergančiųjų pacientų
išgyvenamumas siekia 75-90 proc., trečios stadijos 25-70 proc. Jei liga
metastazavus, galima tikėtis, jog dar 5 metus išgyvens tik apie 5-8 proc.
ligonių.
Pasak Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinikos
vadovo Narimanto Samalavičiaus, šio vėžinio susirgimo gydymui taikomi
pažangiausi chirurginiai, chemoterapiniai, biologinės terapijos gydymo
metodai.
„Gydymo metodai, jų gausa, intensyvumas priklauso nuo ligos stadijos. Kuo
daugiau pacientų diagnozuosime ir išaiškinsime ankstyvosiose stadijose, juo
daugiau pacientų išgydysime. Jiems nereikės taikyti kombinuoto gydymo, o tai
bus susiję ir su gydymo kaštais“, - teigė N.Samalavičius.
Tačiau, pasak gydytojo, net ir pats efektyviausias gydymas nebus toks
veiksmingas kaip ankstyvoji diagnostika, kai ligą galima išgydyti
chirurginiu būdu, neskiriant jokio kito papildomo gydymo.
Anot jo, dažniausiai ligą anksti diagnozuoti trukdo slapta jos eiga bei
specifinių simptomų nebuvimas iki pat vėlyvesnių stadijų. Be to, pacientai,
net ir pajutę simptomus, ne visada laiku kreipiasi į gydytojus bei sulaukia
reikiamos medicininės pagalbos.
Pasak N.Samalavičiaus, yra daug klinikinių ankstyvosios diagnostikos
priemonių, tačiau pati prieinamiausia ir efektyviausia - slapto kraujo
testas išmatose. Šią diagnostikos programą artimiausiu metu tikimasi pradėti
įgyvendinti ir Lietuvoje.
„Atliekant tokius tyrimus, galima padidinti diagnostiką ankstyvosiomis
stadijomis, kai kurių tyrimų duomenimis, galima pailginti išgyvenamumą
trečdaliu, o tai reikštų 200-300 gyvybių kasmet“, - kalbėjo N.Samalavičius.
Gydytojas A.Česas pastebėjo, jog šiai ligai visuomenėje vis dar skiriama
per mažai dėmesio.
„Prieš kokius penkerius metus pradėjome įgyvendinti krūties, gimdos
kaklelio vėžio patikros programas. Tačiau apie storosios žarnos vėžį vis dar
gėdijamasi kalbėti. Nors jis toks pat aktualus kaip krūties vėžys, tačiau
apie jį žymiai mažiau žinoma. Vis dar uždėtas tabu apie tai kalbėti“, -
teigė A.Česas.
Storosios žarnos vėžys - dažniausiai pasitaikantis vėžinis susirgimas
išsivysčiusiose šalyse ir antroji pagal dažnumą Europoje mirties priežastis.
Kiekvienais metais ši liga nustatoma 412 tūkst. žmonių Europoje. Remiantis
turimais duomenimis, storosios žarnos vėžys išsivystys vienam iš 16 vyrų ir
vienai iš 20 moterų.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2005 metais nuo storosios
žarnos vėžio visame pasaulyje mirė 655 tūkst. žmonių. Manoma, kad 2008
metais išsiivysčiusioje pasaulio dalyje šia liga sirgs daugiau kaip 286,5
tūkst. pacientų.