Tuberkuliozė – lėtinė, plačiausiai pasaulyje paplitusi infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikrobakterijos.
Nors bendras sergamumas tuberkulioze Lietuvoje stabilizavosi ir po truputį mažėja, bet šiai pavojingai infekcijai nepavyksta užkirsti kelio.
„Labiausiai medikus neramina tai, kad daugėja sergančiųjų atvira ir gydymui atsparioms tuberkuliozės formomis, ypač tarp vaikų“, – sakė 2-osios klinikinės ligoninės Vaikų pulmonologijos skyriaus vedėja Dalia Steponavičienė.
Serga ne tik asocialūs žmonės
Ligos paplitimui įtakos turi socialinės ir ekonominės problemos, nepakankama tuberkuliozės profilaktika, pavėluota diagnostika.
Tačiau medikai paneigė ilgai vyravusią nuomonę, kad šia infekcija serga tik asocialūs žmonės.
Tuberkuliozė vis dažniau plinta ir normaliose šeimose. Ja serga seneliai, tėvai, vaikai. Tokių šeimų kasmet daugėja. Mat šios ligos sukėlėjas perduodamos oro lašeliniu būdu.
Pagrindinis užkrato šaltinis – sergantieji plaučių tuberkulioze. Jei šį užkratą nešiojantys žmonės nesikreipia į medikus ir nesigydo, jie ir toliau platina ligą.
Negydomas tuberkulioze sergantis žmogus per metus gali užkrėsti apie 20 – 25 sveikus žmones.
Užsikrėsti galima bet kur
Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija (PSO) prieš keletą dešimtmečių prognozavo, kad netolimoje ateityje tuberkuliozė bus nugalėta, tačiau prognozės nepasitvirtino.
Liga „vaikšto“ tarp mūsų. Nuo jos neapsaugotas nė vienas žmogus, nes tuberkuliozė plinta per kvėpavimo takus. Ja galima užsikrėsti įvairiausiose vietose – parduotuvėje, autobuse, bažnyčioje ar kitose viešose vietose. Užkratas ore ilgai išlieka gyvybingas.
Tačiau suserga ne kiekvienas užkrato įkvėpęs žmogus. Dažniausiai liga pasireiškia sutrikus organizmo imuninei sistemai. Pagrindinius sergančiųjų plaučių tuberkulioze nusiskundimus aprašė dar Hipokratas. Sergantieji tuberkulioze paprastai skundžiasi bendru silpnumu, dusuliu, kosuliu ir skrepliavimu, juos vargina karščiavimas, kraujo atkosėjimas, svorio mažėjimas, apetito stoka, naktinis prakaitavimas. Todėl pajutus net ir menkiausius sveikatos negalavimus, svarbu, kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Ištiesė pagalbos ranką
Kaip palengvinti sunkiai sergančių vaikų kasdienybę ir kaip juos greičiau pagydyti, rūpinasi ne vien tik medikai.
Labdaros ir paramos fondas „Saulės smiltys“, teikiantis paramą sergantiems vaikams, vakar Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriui padovanojo bronchoskopą, skirtą tuberkulioze sergančių vaikų gydymui ir diagnostikai.
Prietaisas buvo nupirktas už labdaros aukcione surinktas lėšas. Praėjusių metų pabaigoje labdaringo renginio metu, pardavus 14 šalies garsenybių priklausiusius daiktus, buvo surinkta 36 tūkst. litų.
Šios akcijos sumanytoja labdaros ir paramos fondo „Saulės smiltys“ direktorė Marija Dubickienė sakė, kad bronchoskopą nupirko iš Japonijos kompanijos atstovų už 30 tūkst. litų. Nors prietaisas kainuoja apie 40 tūkst. litų, tačiau japonai, sužinoję, kad ši labdara bus skiriama vaikams, padarė didžiulę nuolaidą.
„Klaidinga manyti, jog tuberkuliozė yra praėjusio amžiaus liga, kuri, išradus vaistus, šiandien jau nebegresia mums ir mūsų vaikams. Tai klastinga liga, nuo kurios nesame apsaugoti nė vienas. Bet ypač skaudu, kai ja suserga maži vaikai“, – teigė M.Dubickienė.
Gydytoja D.Steponavičienė sakė, kad šiuo metu skyriuje gydomi 34 vaikai, iš jų 27 serga tuberkulioze. Per metus ligoninėje gydoma apie du šimtus šia infekcija sergančių mažųjų pacientų.
Parama – ne vienkartinė
Šiuo metu ligoninėse vis dar trūksta specialių prietaisų, skirtų mažiausiųjų pacientų diagnostikai ir gydymui.
M.Dubinskienės teigimu, „Saulės smilčių“ fondo veikla tikslingai nukreipta būtent į šių problemų sprendimą.
Šis labdaros ir paramos fondas jau antrą kartą surengė pagalbos akciją Kauno 2-ajai klinikinei ligoninei. Pernai labdariai šiam skyriui apdovanojo spirometrą, skirtą vaikų kvėpavimo funkcijai įvertinti.
Taip pat prie labdaros prisidėjo ir vaikų poetė Zenė Sadauskaitė, atvežusi mažiesiems ligoniukams savo kūrybos knygeles.
Kartu su brangiu bronchoskopu į Infekcinę ligoninę atkeliavo ir daugiau labdaros – skrandžiui palepinti saldžių džiovintų datulių ir keletas dėžių iš žmonių surinktų įvairiausių knygų. Bene visos paaukotos knygos yra išleistos sovietiniais metais, dauguma jų – moraliai pasenusios, tokios kaip „Vilnius – Tarybų Lietuvos sostinė“, ar skirtos ne vaikiškam amžiui, pavyzdžiui, „Kražių skerdynės“.