Baseinuose mirkstantys vilniečiai į Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistus kreipiasi dėl trijų ten dažniausiai pasitaikančių pažeidimų: nešvaros baseinų patalpose, per didelio chloro kiekio vandenyje ir grybelio.
Pasak centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Aušros Matevičienės, nors specialistai nuolat prižiūri baseinus ir juos kontroliuoja, lankytojai turėtų laikytis tam tikrų taisyklių.
- Kas po apsilankymo baseine vilniečiams dažniausiai sugadina nuotaiką? – pasiteiravo „Sostinė“ A.Matevičienės.
- Pasitaiko, kad žmonės užsikrečia kojų grybeliu. Tačiau įrodyti, kad ligą pasigavo būtent prie baseino, yra sudėtinga.
Negali žinoti, gal jis grybelio užkratą gavo, pavyzdžiui, apsiavęs kito žmogaus šlepetėmis.
Todėl ypač svarbu, kad kiekvienas, atėjęs paplaukioti baseine, turėtų savo šlepetes ir vaikščiotų visur jomis apsiavęs.
Be to, pasivaikščiojus baseino patalpose reikėtų kojas gerai nusiplauti po dušu. Juk grybelio sporos – ne kulka, į kūną staiga neįsminga, jas įmanoma per kurį laiką ir nusiplauti.
Anksčiau baseinuose buvo įkurti medicinos punktai, kur dirbo medikai ir tikrindavo žmonių kojas, ar šie neturi kojų grybelio. Dabar toks tikrinimas atliekamas tik Lietuvos vaikų ir jaunimo centro baseino lankytojams.
- Ką žmonės turėtų žinoti dėl chloruoto baseino vandens?
- Pagal reikalavimus, chloro kiekis vaikams skirtuose baseinuose neturėtų būti didesnis nei 0,3-1 miligramas viename litre, suaugusiesiems – 0,5-2 miligramai litre.
Chloras į baseino vandenį pilamas kaip dezinfekuojanti medžiaga, neleidžianti daugintis įvairioms bakterijoms.
Todėl tėvai, vesdamiesi vaikus iki į baseiną, neturi leisti jiems maudytis skirtuose suaugusiesiems, nes ten chloro dozė yra didesnė.
Jei chloro dozė vandenyje per didelė, žmogui gali prasidėti kosulys, atsirasti alerginė reakcija – odos bėrimas, dirginti gleivinę.
Kartą skambino žmogus, kuris skundėsi, jog chloro kiekis baseine buvo toks didelis, kad net sporto klubo darbuotojai patys išėjo iš patalpos, nes visiems ėmė ašaroti akys, sudirgo gleivinė.
Tokiais atvejais nereikėtų mirkti vandenyje, o pasakyti darbuotojams, kad taip neturėtų būti ir būtinai, išlipus iš baseino, kruopščiai nusiprausti po dušu.
- Ar baseino patalpose esantys nešvarumai sukelia tik emocinį nepasitenkinimą ar gali turėti įtakos ir žmogaus sveikatai?
- Žinoma, žmonės, pamatę, kad prie baseino nėra švaru, gali pasijausti nemaloniai, tačiau dėl nešvarumų gali atsirasti ir virškinamojo trakto sutrikimų.
Buvo toks atvejis, kad žmogus skundėsi, jog baseine užsikrėtė kirmėlėmis. Patikrinome šį skundą, tačiau jis nepasitvirtino.
Prausiantis duše galima užsikrėsti ir legionelioze. Apie šią ligą daug kalbėta praėjusiais metais, kai viename sporto klubo baseinų ir pirčių komplekse buvo aptikta šios ligos bakterijų.
- Kur daugiausia aptinkama pažeidimų?
- Nedideliuose baseinuose. Ten, kur pobūviui nuomojamos nedidelės salės, pirtys ir baseinai. Galbūt tie savininkai mažiau žino apie higienos normas, mažiau kontroliuoja – neveža vandens mėginių tikrinti į laboratoriją.
Tačiau daugiausia skundų pasitaiko dėl sporto klubų ar įstaigų, kur yra dideli pirčių bei baseinų kompleksai. Žmonių skundai pasitvirtina beveik 100 procentų.
- Ko dar žmonės turėtų pasisaugoti, nutarę praleisti laiką plaukydami baseine?
- Jiems dar reikėtų pasižiūrėti, ar tvarkingos plytelės: neiškritusios, neįskilusios.
Buvo pasitaikę keletas atvejų, kai vaikai susipjaustė kojas į įskilusią plytelę.