Ar dar valgomas vietomis apipelijęs sūris? Parudavusios salotos? Apglitusi mėsa? Pažaliavusi dešra? Maisto sugedimo procesas dažnai nėra pakankamai aiškus žmogui, neragavusiam biologijos mokslų. Todėl Ciuricho universiteto mokslininkas Martinas Loessneris ir jo komanda, tirianti per maisto produktus plintančius ligų sukėlėjus, miesto visuomenei surengė seminarą šia svarbia sveikatos saugojimo tema.
Jei „Camembert“ sūris pjūvio vietoje baltai apsipūkavęs – galite kuo ramiausiai jį valgyti, tai tik nepavojingas pelėsinis grybas, naudojamas minkšto sūrio subrandinimui. Bet jei baltų ar spalvotų dėmelių atsirado ant „Greyerzer“ arba „Appenzeller“ sūrio – tuoj pat visą jį meskite į šiukšlių dėžę. Tai, kas matoma tėra paviršutinis sluoksnis, o šiuose sūriuose besidauginančio pelėsio šaknų sistema yra taip pat išplitusi, kaip ir miško grybų.
Ta pati taisyklė galioja ir uogienei bei duonai, neužtenka papelijusias vietas išpjauti ar išskobti, visas produktas turi būti išmestas, perspėja universiteto mikrobiologai.
Sausame sūryje, tokiame kaip parmezanas, pelėsis taip pat yra nuodingas. Sausa aplinka pelėsio bakterijas skatina gaminti nuodus. Bet nesibaiminkite parmezane radę mažų baltų grūdelių – tai geros kokybės ženklas. Jie susidaro dėl kalcio laktato – pieno rūgšties druskos.
Jei jogurto indelio dangtelis išsipūtęs – mikrobai švenčia puotą. Mokslininkai pataria jį atidaryti patalpinus į plastikinį maišelį ir tada išmesti lauk.
Ypač pavojingi yra riešutų pelėsiai, kuriuos sukelia vadinamieji aflatoksinai. Reguliariai valgant apipelijusius riešutus, jie gali sukelti kepenų cirozę ir net kepenų vėžį.
Pelėsis, kuris apipuola braškes ir vynuoges, yra visiškai nepavojingas, nes negamina jokio toksino. Mokslininkai šias uogas ragina drąsiai skanauti. Iš pelėsiais apaugusių vynuogių gaminamas netgi specialus vynas.
Apglitę salotų kraštai, kaip ir pajuodavusios vietos cukinijoje ar melione, taip pat nepavojingos. Bakterijų paliestas vietas tiesiog užtenka išpjauti, o visas likęs produktas yra sveikas. Tik būtina gerai jį nuplauti.
Dažnai pasitaikanti apsinuodijimo priežastis – mėsos gaminiai. Vis dar gajus mitas, kad virtą dešrą galima ilgai laikyti šaldytuve. Mokslininkai perspėja – ne ilgiau 1-2 dienas. Dešros griežinėliai pakuojami į maišelius su apsaugančiomis dujomis, kurios susideda iš anglies dioksido ir nitrato. Tokiose sąlygose bakterijos negali vystytis, bet jei plastikinis maišelis pažeistas ar atidarytas, pastebima pilka spalva yra pirmas požymis, kad mikrobai jau dirba savo darbą. Jei jaučiama dar ir s nemalonus kvapas, dešros jokiu būdu nebegalima valgyti. Apglitęs paviršius rodo, kad bakterijos jau perėjo į kitą dauginimosi etapą, kurio metu ant maisto produkto paviršiaus užauga nuo 5 iki 50 milijonų bakterijų kiekviename kvadratiniame centimetre. Tokio nepatartina net ir liesti plikomis rankomis.
Sūdytos ir parūkytos dešros bei kumpiai dažnai jau iškart po pakuotės atidarymo apipelija žalsvai ar net visomis vaivorykštės spalvomis. Tai nereiškia nieko blogo. Jei šie mėsos gaminiai kvepia skaniai, galima juos vartoti be mažiausios abejonės.
Ypač atidžiai reikia valgyti žuvį. Tai pats jautriausias maisto produktas, sugendantis greičiau nei visa kita, todėl turi būti gerai atšaldytas ir iš parduotuvės parneštas namo kaip įmanoma greičiau.
Netgi rūkyta žuvis, laikoma šaldytuve, gali tapti pavojinga sveikatai. Joje besiveisiančios bakterijos listerijos yra labai atsparios, gali gyventi be deguonies bei, skirtingai nei salmonėlės ar stafilokokai, daugintis net ir žemoje temperatūroje. Todėl būtina labai atidžiai sekti žuvies galiojimo terminą ir pirkti ją kuo šviežesnę, o ne jau besibaigiančio galiojimo.
Konservų skardinės yra saugus maisto laikymo būdas, bet, jei indas pažeistas arba suspaustas, jose gali susikaupti pačių stipriausių žinomų nuodų, vadinamų botulino toksinu, kuris kai kuriais atvejais gali tapti netgi kvėpavimo sutrikimo ir mirties priežastimi. Beje, gerokai praskiestas šis nuodas plačiai naudojamas raukšlių lyginimo injekcijoms.