Pasikaitinę saulėje jaučiame energijos antplūdį, išnyksta bloga nuotaika. Medikai tvirtina, jog taip yra dėl to, kad per akis patekusi saulės šviesa stimuliuoja kaukolės ertmėje esančią liauką – hipofizį, nuo kurio priklauso kitų hormoninių liaukų veikla.
Tačiau ilgiau pabuvus saulėje tenka gydyti stiprų nudegimą, nes po žiemos oda būna jautresnė.
- Kodėl saulės spinduliai yra pavojingi? - pasiteiravome odos ligų gydytojos Aušros Bičkauskienės.
- Nuo saulės kyla odos uždegimas. Tokį poveikį gali sukelti ir dirbtinių spindulių šaltiniai, tarkim, kvarco ar soliariumo lempos.
Saulėtomis dienomis dirbant sode, ilsintis kaimo sodyboje reikėtų užsidėti kepurę, vilkėti palaidinę ilgomis rankovėmis, nešioti saulės akinius.
Vaikų oda saulei dar jautresnė nei suaugusiųjų.
- Kiek ilgai gali apsaugoti kremas nuo nudegimo?
- Pirmą kartą deginantis saulėje be apsauginio kremo galima būti ne ilgiau kaip 15-20 minučių. Nereikėtų degintis nuo 11 iki 14 valandos. Nes tuo metu saulė yra pati aktyviausia.
Nuo nudegimo apsaugo specialus kremas su ultravioletinių spindulių filtru. Jo stiprumas žymimas skaičiais ant etikečių.
Kad tiksliai žinotume, kiek minučių kremas saugo nuo nudegimo, skaičių reikia padauginti iš 10. Tarkim, jei kaitinamės tris valandas, o kremas saugo tik 100 minučių, per likusias 80 minučių galime nusvilti.
Jei apsauginis saulės kremas yra neatsparus vandeniui, kiekvieną kartą nusimaudžius vėl būtina juo patepti ne tik veidą, bet ir visą kūną.
- Kodėl išblukus nudegimui išryškėja pigmentinės dėmės?
- Tokios dėmės – saulės sukeltos ligos, vadinamosios fotodermatozės, požymis. Smarkiai nudegus, pigmentinės dėmės nuberia pečius, rankas, krūtinę, plaštakas. Jos išlieka netgi išblukus nudegimui.
Sulaukus penkiasdešimties metų dėl saulės poveikio odoje atsiranda į rudas karpas panašių suragėjimų.
Jų gali būti ant kaktos, ausų nosies, skruostų.
Pakitimai susidaro dėl odos raginio sluoksnio sustorėjimo.
- Kaip galima išvengti šių saulės dėmių?
- Vartojant tam tikrus vaistus oda greičiau įdega. Todėl net pasitepus kremu nuo spuogų, kurio sudėtyje yra antibiotikų, gali išberti.
Odos jautrumą saulei didina ir antidepresantai, vaistai nuo uždegimo ir skausmo.
Įtakos taip pat gali turėti kraujospūdį mažinantys preparatai, kontracepcinės piliulės.
Fotodermatozę gali sukelti ir vaistažolės, pavyzdžiui, nuo depresijos vartojamos jonažolės.
Nepatartina degintis saulėje ir tiems žmonėms, kurie tepalu gydosi sąnarių skausmus, artritą. Po paros ant pateptos kremu odos gali iškilti pūslių.
Liga kerta iš pasalų
Smarkiai nudegus net po dešimties metų gali būti diagnozuotos piktybinės odos ligos – melanoma ar bazalioma.
* Pavojingiausia yra melanoma, nes piktybinės ląstelės greitai sukelia metastazes vidaus organuose. Melanoma susidaro iš tamsių pigmentą gaminančių odos ląstelių.
* Bazalioma vystosi lėčiau. Ji dažniausiai pažeidžia nosį, skruostus ar smilkinius. Susirgus bazalioma iš pradžių atsiranda vaško ar rožinės spalvos 2-3 mm skersmens mazgelis, vėliau jo vidurys įdumba. Ilgainiui židinys išopėja. Vidutinis žmonių, sergančių bazalioma, amžius – 55 metai.
* Susirgti odos vėžiu labiau rizikuoja tie žmonės, kurių oda – šviesi ar strazdanota, plaukai – šviesūs ar rudi, akys – mėlynos.
* 2005 metais šalyje odos vėžys buvo nustatytas 1276 moterims ir 760 vyrų.