Tris mikroinsultus patyrusiam vyrui dėl sudėtingos galvos smegenų pamatinės arterijos patologijos grėsė mirtis – tokiems ligoniams nėra pagalbos nė vienoje šalies ligoninėje.
Beviltišką ligonį ryžosi gelbėti Panevėžio apskrities ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas mokslų daktaras Andrius Pranculis.
Procedūra, kurią jis atliko kupiškėnui, – pirmoji Lietuvoje.
Dienos buvo suskaičiuotos
Dar prieš gerą savaitę Arvidas K. nežinojo, ar po akimirkos nekris negyvas. Aterosklerozė buvo smarkiai pažeidusi jo smegenų pamatinę arteriją. Ji buvo susiaurėjusi taip, kad kraujas nebegalėjo tekėti.
Ligoniui vaistai padėti jau nebegalėjo, o operacija tokioje galvos smegenų vietoje neatliekama, nes chirurgo skalpelis negali pasiekti šios kraujagyslės.
Arvido K. laukė mirtis. Rytoj, poryt, galbūt po savaitės, po mėnesio ar kelių. Ligoniui ir jo artimiesiems medikai į akis to tiesiai nepasakė, bet leido suprasti, kad perspektyvų nėra.
Arvidas K. dabar nenori prisiminti, ką jautė žinodamas, kad jo dienos suskaičiuotos.
Po trečio insulto kupiškėnui buvo sutrikusi kalba, judesių koordinacija. Gydytojai įspėjo, kad gresia ketvirtasis, kurio pasekmės veikiausiai bus labai sunkios.
Rizika buvo abipusė
Panevėžio apskrities ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas A.Pranculis pasiūlė susiaurėjusią pamatinę arteriją išplėsti angiografo operacinėje – per kirkšnį į smegenų arteriją įvesti zondą su išpučiamu balionėliu ir kraujagyslės spindį palaikančiu stentu.
Tokia procedūra atliekama vaizdą stebint kompiuterio ekrane.
Pamatinės arterijos išplėtimo procedūros kol kas neatliekamos nė vienoje šalies gydymo įstaigoje.
Jos labai sudėtingos ir rizikingos.
Pasak kraujagyslių specialistų, gydytojas privalo dirbti itin virtuoziškai, nes menkiausias rankos virptelėjimas, praleista sekundė, ir kelio atgal nėra – ligonis mirs.
A.Pranculis gavo ligonio ir jo artimųjų sutikimą.
„Pasitikėjau tuo jaunu daktaru. Kita vertus, kitos išeities ir nebuvo“, – sakė Arvidas K.
Po pusvalandžio – sveikas
Arvidas K., vežamas į operacinę neišsidavė, kad jaudinasi, bet mintyse atsisveikino su artimaisiais. „Taigi ne į šokius ėjau“, – dabar šmaikštauja jis.
Ligoniui buvo pritaikyta vietinė nejautra. Jis nejautė skausmo, tačiau galėjo matyti ir girdėti, ką kalba medikai.
Maždaug po pusvalandžio nuo A.Pranculio veido dingo įtampa. Jam pavyko praplėsti susiaurėjusią pamatinę kraujagyslę ir atkurti kraujotaką.
Pakartotinai atlikus angiogramą (kraujagyslių nuotrauką) net nebebuvo matyti, kurioje vietoje būta susiaurėjimo. Pamatinės arterijos spindis buvo visiškai atkurtas. Tai reiškė, kad ligonis pasveiks.
Kita dieną Arvidas K. jau vaikščiojo, valgė ir juokavo, tarsi nė nebūtų sunkiai sirgęs, o dar po kelių dienų išvažiavo namo į Kupiškį.
Pažadėjo mažiau rūkyti
Nors Arvidas K. dar palyginti jaunas, susirgti ateroskleroze turėjo ne vieną priežastį. Vyras serga cukriniu diabetu, turi antsvorio ir surūko po tris pakelius cigarečių per dieną.
Pasak medikų, tai tipiški aterosklerozės rizikos veiksniai.
Iš mirties nagų ištrauktas kupiškėnas sakė cigaretes slėpsiantis kur nors giliau, bet visai rūkyti nemesiantis.
Operuoti nebuvo galima
Povilas Pauliukas, Panevėžio apskrities ligoninės kraujagyslių chirurgas, profesorius
„Arterijos susiaurėjimus ir užakimus galima gydyti chirurgiškai: pašalinus iš arterijos spindžio aterosklerozinę plokštelę ir išplėtus arteriją, panaudojant paties ligonio venos lopinėlį.
Taip pat atliekamos įvairios šuntavimo operacijos, kai susiaurėjusi ar užakusi arterijos vieta apeinama: paimamas gabalėlis kojos poodinės venos, vienas jos galas prisiuvamas žemiau, o kitas – aukščiau užakusios arterijos vietos.
Kraujas gali tekėti nauju aplinkiniu keliu. Jei užanka stambi arterija, galima panaudoti dirbtinę.
Paciento iš Kupiškio situacija buvo daug sudėtingesnė. Jo nebuvo galima operuoti. Žmogaus kūne yra vietų, kurios chirurgiškai tiesiog nepasiekiamos. Viena tokių vietų – pamatinė arterija, esanti po smegenų kamienu, dar vadinamu tiltu, kurio negalima nei perpjauti, nei pakelti.
Buvo ir daugiau tam tikrų anatominių kliūčių. Tačiau ligonį reikėjo gelbėti – jam vystėsi smegenų kamieno išeminis insultas. Jis būtų buvęs mirtinas.
Vienintelis įmanomas būdas – išplėsti susiaurėjusią pamatinės arterijos vietą išpučiamu balionėliu, ant kurio užmautas metalinis tinklelis – stentas.
Suglaustas stentas yra labai plonas. Kateteriu jis per kirkšnies, po to – klubinę arteriją pasiekė aortą, toliau – kairiąją poraktinę arteriją, kairiąją slankstelinę arteriją ir galiausiai – pamatinės arterijos susiaurėjusią vietą.
Tada balionas buvo išpūstas. Jis išplėtė susiaurėjusią arterijos vietą ir kartu išplėtė ant jo užmautą metalinį tinklelį – stentą. Jis neleidžia arterijai vėl susiaurėti.
Kai stentas tvirtai įsispaudžia į arterijos sienelę, balionui leidžiama subliūkšti ir kateteris ištraukiamas. Paciento odoje lieka tik maža skylutė, kurią pakanka užklijuoti steriliu tvarsčiu“.