Apie šlapimą, jo nelaikymą ir dėl to galinčias kilti ligas „Sostinė“ kalbėjosi su „Northway“ medicinos centrų bendrosios praktikos gydytoja Diana Bumelyte.
- Iš ko susideda šlapimas?
- Šlapimą sudaro vanduo, šlapalas, šlapimo rūgštis, valgomoji druska. Šlapime taip pat būna kitų junginių, kurie pašalinami iš organizmo.
- Kodėl skiriasi šlapimo spalva?
- Tai gali priklausyti nuo žmogaus išgertų skysčių kiekio. Jei žmogus yra išgėręs daug vandens, šlapimas būna šviesus, o po nakties, kada žmogus nieko negėręs – tamsus.
Šlapimo spalvą gali lemti ir maisto pigmentai.
Pavyzdžiui, suvalgius burokėlių, šlapimas gali pasidaryti rausvas. Tačiau rausvas jis gali būti ir dėl patekusio kraujo. Kraujo į šlapimą patenka, kai sutrinka inkstai arba šlapimo pūslė.
- Kiek žmogus per dieną paprastai išskiria šlapimo?
- 1,5-2 litrus. Šis kiekis skiriasi dėl išgertų skysčių kiekio. Lygiai taip pat, kuo daugiau pakaituojame ir netenkame skysčio, šlapinamės mažiau.
Vieni žmonės šlapinasi dažniau, kiti rečiau. Šlapinimosi dažnumas taip pat priklauso nuo išgertų skysčių kiekio. Kai kurie produktai, pavyzdžiui, kava, skatina dažniau išskirti šlapimą.
- Kam reikalingi šlapimo tyrimai?
- Ištyrus šlapimą, galima nustatyti visų jo sudedamųjų dalių kiekį, šlapimo tankį, rūgštingumą, ištirti, ar nėra bakterijų, uždegimų, baltymų, cukraus, gliukozės.
Jei žmogaus organizme yra uždegimas, tuomet šlapime yra leukocitų, gali būti bakterijų. Jų gali atsirasti ir dėl šlapimo pūslės uždegimo. Jeigu šlapime randama eritrocitų, tada galima įtarti šlapimo pūslės ar inkstų pažeidimus. Baltymai rodo, jog inkstų funkcija pažeista.
Šlapimas tiriamas norint ištirti inkstų ir šlapimo takų funkcijas.
- Ar tiesa, kad šlapimu įmanoma išgydyti kai kurias sunkias ligas?
- Niekur nėra moksliškai patvirtintų tokių dalykų. Mitas, kad šlapimas gydo, egzistuoja nuo senovės. Tačiau šlapinantis iš organizmo pašalinami nereikalingi produktai. Jame susikaupia viskas, kas nėra žmogui reikalinga.
- Kodėl nervinantis į tualetą norisi dažniau?
- Šlapimo pūslėje yra nervų, jie susitraukinėja. Kuo labiau žmogus nervinasi, tuo labiau pūslė reaguoja. Tačiau tai nėra taisyklė. Vieni nervindamiesi į tualetą nori dažniau, kiti – ne.
- Kiek ilgai galima kentėti, kai į tualetą norisi, tačiau nėra galimybės?
- Kentėti tikrai nereikia. Jei nėra sąlygų, pavyzdžiui, žmogus važiuoja autobusu, reikia paprašyti jį sustabdyti.
Kentėti negalima, nes jei šlapimas ilgai laikosi pūslėje, ten gali imti veistis mikroorganizmai, gali kilti uždegimas.
Gali būti ir rimtesnių pavojų. Jei žmogus kenčia ir įvyksta avarija, o pūslė pilna, ji gali plyšti, trūkti. Tuomet šlapimas išsilieja į pilvo ertmę, kyla uždegimai, reikalingos operacijos.
- Kodėl žmonės ima nelaikyti šlapimo?
- Dėl daugelio priežasčių. Kai kurie šlapimo nelaiko kosėdami, čiaudėdami, keldami sunkius daiktus. Tai yra išgydoma, padeda specialūs pratimai.
Būna, kad senesni žmonės arba moterys po gimdymo tiesiog nespėja nubėgti iki tualeto.
Kai organizme yra navikų, tuomet šlapimo pūslė prisipildo ir šlapimas nuteka savaime.
Dėl neurologinių sutrikimų pacientas nejaučia, kad nori šlapintis. Šlapimo nelaikymas gydomas pratimais ir vaistais. Iš pradžių žmogus turi kreiptis į šeimos gydytoją. Kartais daromos ir operacijos, bet daugeliu atvejų padeda pratimai ir vaistai.
- Kodėl negalima šlapintis lauke pučiant vėjui?
- Šlapintis reikia ten, kur sausa, šilta. Kitaip žmogus gali peršalti. Kai peršąlame, silpnėja imunitetas, atsiranda bakterijų. Be to, tai neestetiška ir nekultūringa.
- Kas tai yra ir kam reikalingi Kėgelio pratimai?
- Kėgelio pratimų esmė – treniruoti gaktinį stuburgalio raumenį. Svarbu suprasti, kur tas raumuo yra. Pradedant šlapintis, reikia sustoti. Tuomet žmogus pajaučia, kad tą raumenį ir reikia treniruoti.
Raumenį reikia įtempti trims sekundėms, paskui atpalaiduoti. Pailsėti ir pakartoti pratimą iš viso dešimt kartų.
Dar raumenį reikia kuo greičiau įtempti ir atpalaiduoti. 10 kartų atlikus pratimą reikia pailsėti.
Tokius pratimų kompleksus tiek vyrams, tiek moterims reikia atlikti keletą kartų per dieną. Pratimais gali būti gydomas šlapimo nelaikymas.