Jie tvirtina, kad tokių bėdų kamuojamiems pacientams nebūtina skubėti gultis ant operacinio stalo. Gerą savijautą ir sutrikusias funkcijas padeda grąžinti pratimai, kuriuos žmogus atlieka kybodamas ore.
Šis specialus gydymo metodas angliškai vadinamas „Sling exercise therapy“ – laisvojo kybojimo terapija.
Šis metodas leidžia ne tik treniruoti, bet ir nustatyti kaulų ir raumenų sistemos pajėgumą.
Vilnietė atsisakė operacijos
Vilniuje gyvenančią 57 metų Reginą Martinkienę nuo praėjusių metų rugpjūčio vargino stiprūs nugaros skausmai. Dėl stuburo išvaržos moteris negalėjo nei pasilenkti, nei pritūpti, negalėjo paimti ant žemės nukritusio daikto, šlubavo kairiąja koja.
Medikai vilnietei rekomendavo operuotis stuburo išvaržą, tačiau tokio gydymo būdo R.Martinkienė atsisakė.
Ji teigė dar nesutikusi nė vieno, kuris po stuburo išvaržos operacijos džiaugtųsi, būtų laimingas ir patenkintas.
Moteris ėmė domėtis, kas jai galėtų padėti. Netikėtai internete aptiko informaciją apie Vilniuje veikiantį kineziterapijos kabinetą, kuriame taikoma mankšta, atliekama kybant ore.
Po kiekvieno vizito – geriau
Pas specialistus R.Martinkienė ateidavo kas dvi dienas ir po valandą praleisdavo pakabinta ant virvių, atlikdama kineziterapeutų rekomenduotus ir individualiai parinktus pratimus.
Skausmas pamažu ėmė rimti, judesiai darėsi vis laisvesni, grįžo pasitikėjimas savimi ir gera nuotaika. Moteris sveiko lėtai, tačiau po kiekvienos treniruotės jautėsi vis geriau.
Ji sveiko natūraliai, nevartodama jokių vaistų.
„Iš pradžių niekas iš draugų ar artimųjų netikėjo, kad man padės virvės. Manė, tuščiai vaikštau. Bet kai pamatė, kad man gerėja, ne vienas ėmė prašyti kineziterapeutų telefono numerio“, – šypsojosi vilnietė.
Vėliau ji ėmė daryti specialistų rekomenduotus pratimus namuose. Jie, pasak specialistų, užtikrina pasiekto rezultato ilgalaikiškumą.
Dabar moteris ir vėl gali pasilenkti, sugrįžo dirbti sėdimo darbo, tačiau neužmiršta ir toliau mankštintis namuose.
Virvės ir elastinės gumos
„R.Martinkienė turėjo rimtų bėdų, jai neišvengiamai grėsė operacija“, – patvirtino moterį gydantis kineziterapeutas Linas Valentukevičius.
Kartu su kolega kineziterapeutu Mindaugu Šetkumi jis laisvojo kybojimo terapiją, padedančią be operacijos atsikratyti skausmų, savo klinikoje taiko nuo 2004 metų.
Specialios priemonės – elastinės gumos ir virvės – padeda treniruoti liemens raumenis specialiomis sąlygomis. Skausmo surakintas žmogus bijo net pajudėti, o pakabintas ore gali be skausmo treniruoti raumenis, kurie atsako už stuburo stabilumą.
„Net geriausiai ištreniruoti atletai gali turėti silpnų vietų – stuburą stabilizuojantys raumenys kartais dėl patempimo ar nuovargio yra neveiklūs, tarsi miega, – pasakojo L.Valentukevičius. – Mes pirmiausia ir nustatome silpnąsias grandis, dėl kurių ilgainiui kyla skausmas“.
Jeigu skausmas nedidelis, pacientui pakanka specialiai jam sudarytos šiuos raumenis stiprinančios mankštos namuose.
Sunkesniais atvejais į pagalbą pasitelkiama pratimų, atliekamų kūnui laisvai kybant, sistema. Ji padeda ir diagnozuoti, ir šalinti priežastis, sukėlusias juosmens ir kojos skausmą.
Dažniausia problema, atvejanti pacientus pas šiuolaikinę reabilitacijos metodiką taikančius kineziterapeutus, – stuburo tarpslankstelinio disko išvarža.
Mokytoju tapo kaunietis
L.Valentukevičius ir M.Šetkus nėra pirmieji, kurie Lietuvoje taiko vadinamąją virvių terapiją.
Šią gydymo techniką nuo 2002 metų turi ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos. L.Valentukevičiui yra tekę dirbti su ja praktikos metu.
Laisvojo kybojimo terapijos subtilybių medikas mokėsi iš žinomo šios srities specialisto Lietuvoje, Kauno medicinos universiteto dėstytojo kineziologo kineziterapeuto Vidmanto Zavecko.
Vėliau žinias ir praktinius įgūdžius tobulino Norvegijoje.
Ir jauniems, ir vyresniems
Pratimai, atliekami su virvėmis ir elastinėmis gumomis, dažniausiai yra taikomi suaugusiesiems. Tačiau jie gali padėti ir vaikams.
Pavyzdžiui, šitas gydymo metodas padeda gydant skoliozę – stuburo iškrypimą dėl netinkamo sėdėjimo, kuprinės nešiojimo. Tai gana dažna vaikų problema.
„Būtina tinkamai paskirstyti krūvį – pavyzdžiui, kuprinę nešti ant abiejų pečių, pasirūpinti, kad nešamo svorio nebūtų per daug, saugoti nugarą.
Jeigu vaikas nuo mažų dienų įprastų tai daryti tinkamai, vėliau nesikamuotų dėl skausmo, sutaupytų daug laiko ir pinigų, kurių prireiks nugaros skausmui malšinti“, – pažymėjo L.Valentukevičius, pats laisvo kybojimo terapija išsigydęs tris stuburo išvaržas.
Nuotrauka – tarsi žemėlapis
L.Valentukevičius su kiekvienu nauju pacientu pasikalba apie jį kamuojančius negalavimus.
Specialistas patikslina vietą, kurioje kyla skausmas, įvertina jo stiprumą pagal specialias skales, nustato silpnąsias stuburą laikančių raumenų grandis, specialiu prietaisu išmatuoja stuburo lankstumą.
Specialaus gydytojo siuntimo nereikia, tačiau pageidautina, kad pacientas turėtų pasidaręs tyrimo magnetiniu rezonansu nuotrauką.
„Tai tarsi žemėlapis, padedantis mums aiškiai pamatyti problemą, jos vietą, pobūdį“, – paaiškino L.Valentukevičius.
Be to, žmogus tiriamas ir įvairiais funkciniais testais, kurie sudaryti iš paprastų judesių.
Gebėjimas atlikti šiuos judesius ir juos valdyti išduoda, kur slypi problema ir kokio tipo pratimus tikslingiausia atlikti.
Neretai žmogus negali net taisyklingai pasilenkti į priekį, jau nekalbant apie svorio pakėlimą nuo žemės.
„Nebūna vienos priežasties, dėl ko skauda nugarą. Dažniausiai būna kalti keli veiksniai.
Visus reikia išsiaiškinti. Tik tada galima parinkti efektyvią gydymo taktiką ir sulaukti gerų rezultatų“, – kalbėjo L.Valentukevičius.
Krūvis po truputį didinamas
Kiekvienam pacientui pritaikomi individualūs, pamažu sunkėjantys pratimai. Laikomasi principo – žmogui judesiai turi nekelti skausmo ir atitikti jo individualias galimybes.
Jeigu kai kurie judesiai vis dėlto kelia skausmą, specialistai palengvina pratimo atlikimo sąlygas pritaikydami specialiąsias priemones – elastines gumas, kurios sukuria įvairaus lygio pasipriešinimą, bei reguliuodami virvių, ant kurių pacientas būna pakibęs, aukštį.
Po truputį didinant krūvį stiprinami nusilpę raumenys. Svarbiausia, kad reikiamą krūvį gautų gilieji liemens raumenys, vadinamasis natūralus stuburo korsetas. Nuo jų priklauso stuburo stabilumas. Giliosios stuburą supančios ir jį stabilizuojančios raumenų grupės treniruojamos, kai žmogus pratimus atlieka kybodamas ir jausdamas tam tikrą nestabilumą.
Griebiasi ir akupresūros
Specialistai ne tiktai gydo pratimais, bet ir pataria savo pacientams, kaip maitintis.
„Jeigu žmogus nuolat valgo batoną, užgerdamas jį pienu, jis negauna daugelio organizmui reikalingų medžiagų.
Be to, metams bėgant organizmo gebėjimas pasisavinti naudingas medžiagas lėtėja. Vieniems žmonėms trūksta kalcio, kitiems – magnio“, – kalbėjo L.Valentukevičius.
Pavyzdžiui, kojos raumenų trūkčiojimas parodo magnio trūkumą organizme.
Jeigu žmogui traukia raumenis, kineziterapeutų rekomenduojami pratimai tampa ne tokie veiksmingi.
Kai kada kineziterapeutams tenka griebtis akupresūros – paspausti tam tikrus taškus, kad žmogus nebejaustų raumenų trūkčiojimo ir galėtų atlikti jam reikalingą judesį be skausmo.
Dar negrįžo nė vienas
Kineziterapeutai džiaugėsi, kad kol kas dar nė vienas buvęs pacientas negrįžo pakartoti gydymo kurso.
„Mūsų pacientai ima suprasti, kaip jiems padeda judėjimas. Kai kurie vyresni žmonės pasirenka taiči treniruotes, kiti vaikšto į sporto klubą arba treniruojasi pas mus“, – pasakojo L.Valentukevičius.
Laisvojo kybojimo terapija nerekomenduojama tik tiems, kurie turi rimtų problemų dėl širdies, sergantiems inkstų akmenlige bei osteoporoze.
Šiems žmonėms labiau tiktų atpalaiduojamasis stuburo tempimas, lėti supamieji judesiai.
Nuo Rytų iki Vakarų
* Laisvojo kybojimo terapija, kaip gydymo priemonė, žinoma seniai. Pirmasis panašaus pobūdžio prietaisas – stalas su specialiais diržais – prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo sukurtas Vokietijoje.
* Vėliau gydymo metodą patobulino norvegų specialistai.
* Laisvojo kybojimo terapija, kaip viena pagrindinių reabilitacijos priemonių, plačiai naudojama Norvegijoje, Švedijoje, Kinijoje, Japonijoje, Tailande.