Apsinuodijimo priežastis – sugedę produktai

Vasarą tiek medikai, tiek veterinarijos tarnybos specialistai pataria atidžiau žiūrėti, ką dedame į burną.

Suvalgius sugedusių produktų, toksinės maisto infekcijos pasekmės gali būti pykinimas, vėmimas ir viduriavimas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė pasakojo, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti greitai gendantiems produktams.

Todėl labai svarbu mėsą, pieną, žuvį ir jų produktus pirkti tik iš šaldymo įrenginių.

Vieni produktai gali būti užšaldyti ir laikomi 12 arba 18 laipsnių šalčio temperatūroje, o kiti greitai gendantys produktai laikomi esant 0-6 laipsnių temperatūrai.

Maisto produktus reikia pirkti tik prekybos įmonėse, prekybos centruose arba iš patikimų tiekėjų.

Pardavėjas yra atsakingas už prekių saugą ir kokybę, todėl pirkėjas gali kreiptis dėl netinkamos maisto kokybės, pakeisti į kitą prekę ar susigrąžinti pinigus.

Medikai taip pat pataria, kad žmogus išvengtų negalavimų, šaldytus produktus reikia pirkti tik įsitikinus, kad nepažeista jų pakuotė, produktai nebūtų aptirpę.

Produktus parduotuvėse reikėtų rinktis tik iš šaldymo įrenginių, nepažeistomis pakuotėmis. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, ar pakuotė neišsipūtusi, neįdubusi, nesurūdijusi ar kitaip nepažeista.

Produktas neturi būti minkštas, lengvai aptirpęs.

„Kiaušiniai teikiami rinkai tik fasuoti, bet atidarius pakuotę galima apžiūrėti, ar jie nesudužę. Sudužusių kiaušinių nepatartina pirkti.

Niekada nepirkite greitai gendančių produktų: pieno, mėsos, žuvies ir žuvininkystės produktų, jei prekybos įmonė juos laiko ne šaldymo įrenginyje“, – sakė A.Išarienė.

Nupirkti greitai gendantys produktai turi pasiekti namus kaip galima greičiau, o tinkamiausias būdas juos transportuoti – šaltkrepšiuose arba specialiame šaldytuve.

Žalią mėsą, o ypač paukštieną bei jūrų gėrybes reikėtų laikyti atskirai nuo kito maisto. Geriausia šiuos maisto produktus laikyti atskirose uždarytose dėžutėse.

Gaminant patiekalus namuose karštomis dienomis taip pat būtina ypač kruopščiai laikytis asmens higienos.

Virto, kepto, troškinto ar kitaip apdoroto maisto kambario temperatūroje laikyti ilgiau negu 2 valandas taip pat nepatartina.

„Jei pagamintą maistą reikia laikyti ilgiau, nedelsiant atšaldykite visą virtą ir greitai gendantį maistą bei laikykite žemesnėje negu šeši laipsniai šilumos temperatūroje šaldytuve“, – sakė A.Išarienė.

Pakartotinai pašildžius jau virtą maistą, jis turi būti patiektas tik karštas – temperatūra patiekalo viduje turi būti ne žemesnė nei 68 laipsniai.

Net ir šaldytuve maisto laikyti per ilgai negalima. Šaldytuve laikomų maisto produktų šaltis negali apsaugoti nuo gedimo, jis tik sulėtina gedimo procesus.

Jei produktas pakuotėje atrodo įtartinas: susikaupė skystis, pakito produkto spalva, apgleivėjo, paragavus jaučiamas kartumas, jo geriau nevartoti, nors tinkamumo vartoti terminas dar nepasibaigęs.

Esant palankioms augimo sąlygoms, bakterijos dauginasi itin greitai – vidutiniškai vos per pusvalandį atsiranda nauja jų karta.

Bakterijos patenka ant pjaustymo lentų, įrankių, darbo stalo paviršiaus.

Šiltuoju metų laiku per maistą dažniausiai plinta bakterinės etiologijos infekcijos, tokios kaip šigeliozė, salmoneliozė, kampilobakteriozė.

Todėl prekeivius, parduodančius pieno ir kitus produktus tarpuvartėse, turgaviečių prieigose, reikėtų apeiti lanku – šie produktai žmogaus sveikatai gali būti labai pavojingi.

Pirkdami maistą iš nelegalių prekeivių, gyventojai rizikuoja įsigyti sugedusių produktų. Ypač pavojinga, jei maisto gaminius pardavėjai laiko saulės atokaitoje, jų neuždengę.

Keliautojams rekomenduojama ilgai nesivežioti įvairių paštetų, vyniotinių ar šaltienos.

Geriau išsiruošus į ilgesnę kelionę įsidėti produktų, kurie ne taip greitai sugenda – duonos, šaltai rūkytų gaminių, džiūvėsių, dribsnių, riešutų.

* Šigeliozė. Dar vadinama bakterinė dizenterija – ūmi žarnyno infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos šigelės. Daugumai asmenų, užsikrėtusių šiomis bakterijomis, liga pasireiškia pilvo skausmais, viduriavimu su kraujo ir gleivių priemaiša, karščiavimu, nuolatiniu skausmingu noru tuštintis.

Storajame žarnyne besidauginančios bakterijos ir jų išskiriamas toksinas sukelia žarnos gleivinės uždegimą, išopėjimą. Liga trunka 1-3 savaites, tačiau storosios žarnos funkcija atsistato vėliau. Šigelės pakankamai atsparios išorinės aplinkos veiksnių poveikiui. Ant medvilninių išmatomis užterštų audinių išgyvena iki 1 mėnesio, tačiau veikiamos tiesioginių saulės spindulių žūva per 10 minučių.

Dirvožemyje, vandenyje gali išgyventi keletą mėnesių, o maiste – keletą savaičių. Tačiau šios bakterijos jautrios karščio ir dezinfekuojančių medžiagų poveikiui. Kaitinamos 60 laipsnių temperatūroje žūsta per 10 minučių, paveiktos dezinfekcinėmis medžiagomis – per 30 minučių. Infekcijos šaltinis yra sergantis šia infekcine liga žmogus arba bakterijų nešiotojas, kuris išskiria sukėlėją su išmatomis. Liga gali pasireikšti po 1-7 dienų, dažniausiai šis laikotarpis trunka 2-3 dienas.

* Salmoneliozė. Infekcinė liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Jos sukelia plonosios žarnos uždegimą, todėl liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 12-72 valandų po užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4-7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo, tačiau dalis žmonių lieka šios ligos nešiotojai dar 1-3 mėnesius. Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Yra žinoma daugiau nei 2000 įvairių salmonelių rūšių ir dauguma jų gali sukelti infekcinę ligą žmogui.

Salmonelės pakankamai atsparios išdžiuvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintoje mėsoje vėl gali daugintis. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo 20 iki 40 laipsnių. Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, pieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Tačiau salmonelioze užsikrėsti galima ir per įvairias gyvūnų fekalijomis užterštas daržoves.

Nors bakterijos gali būti randamos žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau termiškai apdorojant šį maistą, salmonelės jame žūva. Į maistą salmonelės gali patekti nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo dorota žalia mėsa bei vištiena, taip pat nuo salmonelėmis užterštų rankų.

* Kampilobakteriozė. Ją sukelia kampilobakterijos ir tai yra viena dažniausių žmonių žarnyno infekcinių ligų priežastis. Daugelyje pasaulio šalių kampilobakterijų sukeltos infekcijos yra dažnesnės nei salmoneliozė ar šigeliozė. Ligos simptomai paprastai pasireiškia po 2-5 dienų po užsikrėtimo.

Tačiau šis slaptasis ligos laikotarpis gali trukti nuo vienos iki dešimties dienų. Liga paprastai pasireiškia viduriavimu, neretai su krauju, pilvo, galvos skausmais, pykinimu, vėmimu. Šie simptomai gali trukti nuo 3 iki 6 dienų ir būna panašūs į apendicito priepuolį. Bet kuri žalia mėsa, ypač paukštiena, subproduktai, gali būti užkrėsti kampilobakterijomis. Tačiau pagrindinis infekcijos šaltinis yra naminių paukščių, ypač broilerių viščiukų mėsa. Šių paukščių žarnyne kampilobakterijos gali būti randamos labai dideliais kiekiais.

Šios bakterijos gali būti randamos ir kitame gyvūniniame maiste: jautienoje, kiaulienoje, avienoje, taip pat jūrų žuvyje. Nustatyta, kad šios bakterijos gali ilgai išgyventi užšaldytoje mėsoje, tačiau jautrios karščiui, išdžiuvimui. Vienintelis veiksmingas šių sukėlėjų pašalinimo iš užteršto maisto būdas yra kaitinimas – virimas, kepimas, pasterizavimas.