Vidurinį išsilavinimą turintis ir šiuo metu niekur nedirbantis penkiasdešimtmetis Kęstutis Jočys pasakojo visiškai praradęs ramybę ir buvo virtęs tikru nervų kamuoliu po to, kai šių metų sausio mėnesį jam buvo diagnozuotas I-II stadijos kepenų vėžys.
Per keletą mėnesių jam pavyko susitaikyti su mintimi, kad serga šia liga, tačiau gydytojo paaiškinimas, jog nesą vaistų jo ligai gydyti, jam buvo nesuvokiamas.
K.Jočys nesikreipė patikslinti diagnozės į kitas gydymo įstaigas ar Vilniuje esantį Onkologijos institutą.
„Ten juk reikia gydytojų siuntimo, kurio man niekas nedavė. Pats jo paprašyti neišdrįsau, bijojau ko nors per daug ir klausinėti. Gydytojas tik supažindino su diagnoze ir patarė laikytis dietos“, – sakė pašnekovas.
Išsitirti paskatino baimė
Priklausomybę nuo alkoholio jau daug metų turintis ir epilepsijos priepuolių kamuojamas K.Jočys išsitirti kepenis nusprendė prieš dvejus metus.
Į medikus jis kreipėsi po to, kai palaidojo nuo kepenų cirozės mirusį dėdę. K.Jočys išsigando, kad ir jam gali grėsti ta pati liga.
Po ultragarsu atlikto kepenų tyrimo K.Jočio šeimos gydytoja Gitana BražėnaitėČapienė diagnozavo kepenų suriebėjimą – steatozę – ir pusei metų skyrė kepenų ląsteles saugančių maisto papildų. K.Jočys vaistus sąžiningai suvartojo, tačiau žalingo įpročio neatsisakė.
„Tokius kaip aš vadina „dekadiniais“ alkoholikais.
Galiu negerti keletą mėnesių, tačiau kai pradedu gerti, neišsiblaivau savaitę ar dvi, dažnai net prarandu atmintį“, – nuoširdžiai ir atvirai prisipažino išsituokęs ir šiuo metu pas pensininkę motiną gyvenantis ukmergiškis.
Kai šių metų pradžioje K.Jočį surietė juosmens skausmai, jis nuskubėjo pasitikrinti į Ukmergėje veikiantį privatų šeimos gydymo centrą – bendrovę „Teragyda“.
Apie vėžį – jokių kalbų
Čia dirbantis gydytojas Kęstutis Jazbutis paaiškino, kad K.Jočys kreipėsi dėl juosmens skausmų ir dar paprašė papildomai ištirti kepenis.
„Radęs juosmeninėje stuburo srityje pakitimų ėmiausi stuburo gydymo, taip pat buvo atlikti ir kepenų fermentų tyrimai bei apžiūrėtos kepenys ultragarsu.
Aptiktas dviejų kepenų fermentų kiek padidėjęs aktyvumas patvirtino riebalinės kepenų ląstelių infiltracijos diagnozę.
Tai kepenų suriebėjimas, arba vadinamosios baltos kepenys – tiriant ultragarsu matyti, kad jos išsiplėtusios iki 1,6-2 centimetrų, suapvalėję jų kraštai“, – sakė K.Jazbutis.
Gydytojas tikino, jog apie kepenų vėžį net kalbos nebuvo. Ir neslėpė nuostabos, kaip K.Jočys sau galėjo susigalvoti tokią diagnozę.
K.Jazbutis bandė spėlioti, kad pacientui greičiausiai į atmintį labiausiai įsirėžė žodis „stadija“, po kurio jis nieko daugiau nebegirdėjo.
„Vėžiu sergančio žmogaus taip paprastai nepaleidžiu. Už nustatytą pirmosios stadijos vėžį mums net premijos mokamos“, – aiškino gydytojas.
Į kliniką nebeatėjo
Gydytojo teigimu, yra trys riebalinės kepenų ląstelių infiltracijos stadijos: lengvo, vidutinio ir sunkaus laipsnio.
„Kuo mažiau medikamentų, tuo geriau – taip pacientui pasakiau. Juk viskas, kas keliauja per kepenis, jas žaloja.
Geriausia iš viso nevartoti nei alkoholio, nei vaistų“, – kalbėjo K.Jazbutis.
Gydytojo teigimu, K.Jočiui buvo patarta dėl pakartotinio kepenų fermentų tyrimo kreiptis po kelių mėnesių, tačiau jis šito nepadarė.
Apgaulingos ligos
Kepenys – vienas svarbiausių ir didžiausių žmogaus organizmo filtrų.
Kepenų steatozė, arba riebalų rūgščių apykaitos sutrikimai – viena pagrindinių lėtinio kepenų pažeidimo formų.
Kepenų suriebėjimą gali sukelti alkoholis, nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis.
Steatozės, kaip ir hepatito, sukelti pokyčiai kepenyse kartais yra laikini.
Kepenų ligos – labai apgaulingos. Esant pradinėms jų stadijoms daugelis žmonių jaučiasi sveiki, jokių negalavimų nebūna arba jie nedideli (silpnumas, apetito stoka, skausmas ar diskomfortas dešiniajame šone, pykinimas, alkoholio netoleravimas).