Taip mažieji tarsi skydu apsisaugo nuo neigiamų emocijų, kurios sklinda iš motinos ir prislegia.
Neturtingai gyvenančios šeimos nuolat patiria įtampą dėl pinigų stygiaus, didelio darbo krūvio, prastos sveikatos ir daugybės kitų dirgiklių - teigia tyrimą atlikęs Ilinojaus universiteto mokslininkas Craigas Gundersenas.
„Vos pajutę stresą tokie žmonės ima kimšti pilvus“, - teigia mokslininkas, pridūręs, kad vaikai greičiausiai pajunta įtampą aplinkoje ir į ją reaguoja.
Mokslininkai po tyrimo pateikė rekomendacijų, kaip spręsti šią problemą: sukurti socialinės pagalbos organizacijų tinklą ir dalyti skurdžioms šeimoms maisto talonus; mokyti ir šviesti žmones, kaip reikia geriau elgtis su pinigais; tobulinti sveikatos apsaugos sistemą.
C.Gundersenas ir kolegos iš Ajovos ir Mičigano valstijos universitetų naujai ištyrė 841 vaiko, gyvenančio skurstančiose šeimose, duomenis, kurie buvo surinkti per vyriausybės finansuotą mitybos tyrimą nuo 1999 iki 2002 metų.
„Nustatėme, kad augantis motinos stresas yra svarbus veiksnys, lemiantis vaiko antsvorį“, - praneša specialistai, kurie apie savo tyrimą paskelbė straipsnį žurnalo „Pediatrics“ rugsėjo mėnesio numeryje.
Vaikų gydytojai teigia, kad tyrimo išvadas galima pritaikyti sprendžiant visų antsvorio turinčių vaikų problemą, nes nustatyta, jog įtampos slegiami vaikai labiau nutukę būna tuose namuose, kuriuose nuolat yra maisto. Įtampą patiriantys, bet valgyti neturintys, vaikai ir antsvorio turi mažiau.
„Tačiau vaikai vienodai reaguoja į stresą. Jeigu namuose apstu maisto, vaikai valgo nuolat ir daug, nes taip jie jaučiasi saugūs. Jie reaguoja į dirgiklius, o maistas dažnai būna nesveikas“, - teigia mokslininkai. Jie sako, kad tyrimas apėmė vaikus nuo 3 iki 10 metų, nes vyresnio amžiaus žmonės jau randa, kaip atsipalaiduoti ir pašalinti įtampą išėjus iš namų - būdami su draugais arba darbe.
Sveikatos tyrėjų duomenimis, 17 procentų JAV vaikų nuo 2 iki 19 metų amžiaus yra nutukę, o dar 16 procentų turi antsvorio.
„Dalis moterų tirtose šeimose kentėjo nuo depresijos ar nerimo. Jeigu toks moterims suteiktume būtiną medicininę pagalbą ir duodume patarimų, pagerintume jų savijautą bei netiesiogiai paveiktume vaikų svorį ir sveikatos būklę“, - straipsnyje samprotauja mokslininkai.