Daugelis Ispanijoje gyvenančių lietuvių tokiais atvejais į pagalbą šaukiasi gerai kalbą mokančius draugus ar artimuosius.
Tačiau pietinėje Katalonijoje, Ebro upės slėnyje, gyvenantiems lietuviams į pagalbą skuba Katalonijos sveikatos ministerijoje įdarbinta lietuvė Inesa Zandovienė.
28 metų klaipėdietės pareigos – kultūrinė tarpininkė.
Pagal projektą, kuris buvo pradėtas šiemet, specialiai buvo parengta ir įdarbinta 50 žmonių iš įvairių pasaulio šalių.
Daugiausia kultūrinių tarpininkų – iš Maroko ir Rumunijos, mat iš šių šalių į Kataloniją atvyksta daugiausia imigrantų.
Nors lietuvių Katalonijoje nėra daug, jiems pasisekė – I.Zandovienė pasiruošusi padėti jiems susigaudyti Ispanijos sveikatos sistemoje.
Lietuvę kviečiasi gydytojai
Dėl kalbos barjero gydymo įstaigose pasitaiko daug nesusipratimų.
Dažnai žmogus tvirtina, esą viską suprato, tačiau kalbėdamasi su juo I.Zandovienė išsiaiškina, kad jis suprato visai ne taip, kaip sakė gydytojas.
Būna ir atvirkščiai – gydytojai visai kitaip supranta paciento aiškinimus, dėl to gali pridaryti klaidų.
„Mano užduotis – ne tik padėti susikalbėti, bet ir išvengti konfliktinių situacijų poliklinikose bei ligoninėse. Turiu padėti žmonėms susigaudyti sveikatos sistemoje, patarti, nuo ko pradėti, kur kreiptis“, – pasakojo nuo balandžio kultūrine tarpininke dirbanti I.Zandovienė.
Moteris dirba penkiuose Ebro slėnio sveikatos centruose.
Iki šiol ją dažniausiai kviesdavosi gydymo įstaigų administratorės ar gydytojai, susidūrę su ispaniškai nekalbančiu ir bėdų dėl sveikatos turinčiu lietuviu.
Dabar apie tautietę jau žino vis daugiau lietuvių, tad Inesa tikisi, kad jie patys į ją kreipsis pagalbos.
Pacientai – vienoje eilėje
I.Zandovienei dažnai tenka susidurti su lietuviais ar žmonėmis iš kitų kraštų, kurie mano, esą jiems vizitas pas gydytoją po kelių mėnesių paskiriamas tik todėl, jog jie – užsieniečiai. Žmonės iškart linkę galvoti apie diskriminaciją.
„Tenka aiškinti, kad gydytojas neskiria pacientui konsultacijos greičiau todėl, kad yra didelės eilės.
Milžiniškose eilėse laukia visi – ir ispanai, ir užsieniečiai.
Ispanai, beje, piktinasi visiems bendra eile – jie norėtų turėti pirmenybę. Mano pareiga – paaiškinti, kad visiems galioja ta pati sistema“, – pasakojo lietuvė.
I.Zandovienė tvirtina, kad dažniausiai nesusipratimai kyla todėl, jog žmonės patys nesugeba ar tiesiog pamiršta paaiškinti svarbius dalykus, pavyzdžiui, nepaaiškina, kad pagalbos reikia skubiai.
Pyktis aptemdo protą
Lietuvei neretai tenka gesinti gaisrus, kai pacientas užsiplieskia, nes jo nepriima gydytojas.
„Būna, skambina administratorės ir prašo tučtuojau atvykti. Poliklinikoje randu įširdusią administratorę ir įpykusį pacientą. Abiejų klausiu, kas nutiko.
Administratorė pasakoja, jog pacientas paprašė gydytojo konsultacijos, o laisvų vietų jau nebebuvo.
Įstaigos darbuotoja buvo besiūlanti greitosios pagalbos paslaugas, bet supykęs pacientas ėmė plūstis. Tuomet supyko ir administratorė, ji nieko pacientui nebesiūlė.
Tai paprasčiausio nesusikalbėjimo su pykčio protrūkiais pavyzdys“, – aiškino I.Zandovienė.
Tokiu atveju ji privalo padėti pacientui ir administratorei vienam kitą suprasti. Jos uždavinys – išaiškinti gydymo įstaigos darbuotojui, kodėl pacientas taip greitai supyko, priminti, kad pacientai iš užsienio – itin pažeidžiami. Be to, į gydymo įstaigą patekę žmonės į viską reaguoja daug jautriau.
„Į gydytojus žmonės kreipiasi ne iš gero, dažnas į gydymo įstaigą ateina susinervinęs. Jei nepavyksta susišnekėti arba gauna ne tokį atsakymą, kokio tikisi, supyksta“, – pasakojo I.Zandovienė.
Pradeda pažinti tautiečius
Ebro upės slėnyje yra susitelkusi didžiausia Katalonijoje lietuvių bendruomenė.
Daugiausia lietuvių čia dirba ryžių fabrikuose, mat Ebro upės slėnyje ryžiai auginami ištisomis plantacijomis.
Nemažai lietuvių dirba statybose, kiti – vištų fermose. Dar kiti dirba baruose, parduotuvėse, viešbučiuose.
Dar daug Ebro slėnyje gyvenančių lietuvių nemoka ispanų kalbos. Šie žmonės gyvena ir dirba su lietuviais, tad ispanų kalbos jiems beveik nereikia.
Pamažu I.Zandovienė pradeda daugelį jų pažinti.
„Nežinau, ar tai gerai mano darbui. Kai pažįsti žmogų, sunkiau atsiriboti nuo jo bėdų“, – teigė moteris.
Sunkiausia jai būna tada, kai pacientas pats nenori pagalbos.
Kartą ji susidūrė su pacientu, kuris turėjo psichikos problemų. Gydytis Katalonijoje jis nenorėjo ir veržėsi į Lietuvą, nors visas ligoninės personalas buvo pasiryžęs jam padėti.
Tačiau ligonio, jei jis nepavojingas aplinkiniams, niekas negali sustabdyti.
Lietuvė džiaugėsi, kad tokių atvejų iki šiol nėra buvę daug. Paprastai žmonės nori jos pagalbos ir lieka už ją dėkingi.
Padėti policijai dar nereikėjo
Inesa dirba ir vertėja Tortosos miesto savivaldybėje. Dažniausiai ji verčia socialiniams darbuotojams, į kuriuos lietuviai kreipiasi dėl įvairių pašalpų.
Inesos telefono numerį turi ir apskrities policininkai, tačiau jiems vertėjauti kol kas neteko.
„Matyt, lietuviai čia gražiai gyvena“, – pasidžiaugė I.Zandovienė.
Į Kataloniją moteris atvažiavo prieš aštuonerius metus paskui vyrą. Tuomet Inesa nepažinojo nė vieno lietuvio, ispanų kalbos nemokėjo.
Iš pradžių visur vaikščiojo su žodynu, tačiau po pusmečio jau galėjo susišnekėti.
Iš pradžių I.Zandovienė prižiūrėjo senutę, vėliau dirbo knygyne, dar vėliau – bankams administravimo paslaugas teikiančioje kompanijoje.
Išmoko naujų dalykų
Lietuvė džiaugiasi dabartiniu savo darbu ir tuo, kad gali padėti tautiečiams perprasti Ispanijos sveikatos sistemą.
„Manau, kad mano pareigos yra reikalingos. Juk konfliktai gydymo įstaigose dažniausiai kyla ne iš blogos valios, o dėl paprasčiausio nežinojimo“, – teigė moteris.
Pasak lietuvės, šis darbas labai ją praturtino.
Pradėjusi dirbti ji išmoko daug psichologinių dalykų – tolerantiškiau vertinti visas situacijas, tinkamai priimti žmonių reakcijas, kartais nereaguoti, nesijuokti, kai jai pačiai labai juokinga, įsiklausyti į žmogų ir suprasti, kodėl jis elgiasi vienaip ar kitaip.
Pagalba imigrantams
13,5 procento Katalonijos gyventojų – imigrantai. Visi jie – potencialūs sveikatos apsaugos sistemos vartotojai.
* Katalonijos sveikatos apsaugos departamentas ir „La Caixa“ banko fondas pernai pristatė kultūrinio tarpininkavimo projektą. Pagal šį projektą Katalonijos regione jau parengta 50 kultūrinių tarpininkų iš įvairių pasaulio šalių.
* Šiemet bus parengta dar 30 darbuotojų, o kitais metais – 20.
* „La Caixa“ fondui šis projektas kainuos 2,4 milijono eurų (8,3 milijono litų).