„Kritinę ribą pasiekė narkotikų vartojimas tarp studentų - kas trečias
studentas nors kartą bandė narkotikų, ir klubuose ta pati situacija. Jei
lygintume narkotikų paplitimą tarp bendros populiacijos, tai skiriasi iki 4
kartų. Jaunimas - didžioji rizikos grupė, kuriai dar galima taikyti
prevencijos priemones“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė NKD
direktorė Audronė Astrauskienė.
Departamentui atlikus tyrimus ir parengus ataskaitas paaiškėjo, kad nors
kartą gyvenime marihuaną ar hašišą rūkė apie 31,2 proc. aukštųjų mokyklų
studentų, per paskutinius mėnesius tai darė 15,7 proc. studijuojančiųjų, per
mėnesį - 6 proc.
6 proc. studentų kartą gyvenime yra bandę „ekstazi“, tiek pat -
amfetamino ar metamfetamino, 1,4 proc. - vadinamosios LSD (psichotropinė
medžiaga lizergo rūgšties dietilamidas - BNS), 2,4 proc. kokaino ir
haliucinogeninių grybų.
Kartą gyvenime narkotikų nurodo bandę 34 proc. naktinių klubų lankytojų,
25 proc. iš jų vartojo kitus narkotikus, išskyrus marihuaną ar hašišą.
Tuo metu 15 - 64 metų amžiaus grupėje narkotikų yra bandę 4 kartus mažiau
gyventojų - 8,2 proc., o kitų narkotikų, išskyrus kanapes - 2,4 proc.
NKD ketvirtadienį pristatė Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos
centro (ENNSC) parengtą „2008 m. metinę ataskaitą: narkotikų problema
Europoje“, kurioje skelbiama, kad amfetamino, ekstazio ir kanapių vartojimas
Europoje nekinta, o kokaino vartojimas auga, taip pat didėja mirties atvejų
skaičius perdozavus narkotikų.
Kokainą per pastaruosius metus Europoje vartojo apie 3,5 milijonų
jaunuolių (15-34 metų amžiaus), Europos vidurkis buvo apie 2,5 proc. visų
Europos šalių gyventojų.
Lietuvoje šis rodiklis nesiekė 1 proc. ir ji buvo 5 vietoje pagal
mažiausią kokaino vartojimą. Anot NKD, kokaino vartojimas Europoje auga.
Maždaug 2 milijonai jaunų europiečių (15-34 m.) per pastaruosius metus
bandė amfetamino, o apie 2,5 milijono - „ekstazi“. Per pastaruosius 5 metus
šių medžiagų vartojimas tarp jaunų suaugusiųjų asmenų, NKD teigimu, nekito
arba mažėjo.
Europos Sąjungos vidurkis pagal „ekstazi“ vartojimą 15 - 34 metų amžiaus
grupėje šiuo metu yra apie 2 proc., o Lietuvoje šis rodiklis beveik
mažiausias iš visų Europos šalių - apie 1 proc., ji užima 5 vietą nuo
pabaigos pagal rodiklio dydį.
Pagal „ekstazi“ vartojimą „lyderė“ Europoje - Šveicarija, kurioje šį
narkotiką vartoja virš 7 proc. gyventojų, Jungtinėje Karalystėje - 4 proc.
A.Astrauskienės tvirtinimu, nors Europoje sintetinių narkotikų
(amfetamino ir „ekstazi“) vartojimas mažėja, Lietuvoje ir „kitose vadinamose
naujose ES šalyse dar kol kas plinta“.
NKD tyrimas parodė, kad sintetinės medžiagos populiarios jaunimo
pasilinksminimo vietose.
Anot A.Astrauskienės, sintetiniai narkotikai populiarūs tarp jaunimo dėl
to, kad „siejasi su gyvenimo ritmu“.
„Jaunimas nori pasiekti malonumą, laimės pojūtį greitai, o sintetiniai
narkotikai technologine prasme yra tam pritaikyti - yra pigūs, lengvai
prieinami, duoda greitą efektą“, - teigė NKD direktorė.
NKD teigimu, kanapės lieka populiariausias narkotikas Europoje, tačiau jų
vartojimas neplinta. Beveik ketvirtadalis visų europiečių - apie 71 mln.
asmenų (15-64 m.) yra bent kartą gyvenime bandę kanapių. Anot metinės ENNSC
ataskaitos, vidutiniškai 13 proc. jaunų europiečių (15-34 m.) yra vartoję
kanapes per paskutiniuosius metus.
Lietuva, kaip ir pagal kitų narkotikų vartojimo rodiklius, yra šio sąrašo
pabaigoje - kanapių per pastaruosius metus šalyje vartojo 5 proc. gyventojų.
Tuo metu Ispanijoje šis skaičius siekia 20,3 proc., Čekijoje - 19,3 proc.,
Prancūzijoje - 16,7 proc. gyventojų.
Nors Lietuvoje kanapes vartoja 4 kartus mažiau jaunimo nei kai kuriose
kitose Europos šalyse, A.Astrauskienės tvirtinimu, „tai negali būti
priežastis nusiraminimui“, kadangi kanapių vartojimas Europoje
„stabilizuojasi arba mažėja“, o Lietuvoje esą „nežymiai didėja“.
Tyrimai parodė, kad daugiau nei pusė jaunų europiečių apie neteisėtas
narkotines medžiagas ir jų vartojimą sužino naršydami po internetą, taip pat
iš draugų, gydytojų, medicinos seserų bei kitų sveikatos specialistų.
Lietuvoje interneto platybėse informaciją apie narkotikus renka 73 proc.
jaunimo, kas yra 12 proc. daugiau nei Europos vidurkis. Tačiau lietuvaičiai,
skirtingai nei dauguma kitų Europos šalių gyventojų, iš sveikatos
specialistų teigia tokių duomenų gaunantys mažai. Be interneto, dauguma
jaunų Lietuvių šiuo klausimu šviečiasi specializuotuose narkotikų centruose
(18 proc.) ir bendraudami su draugais (17 proc.).
Informacija apie narkotikų keliamus pavojus lietuvius daugiausia pasiekia
taip pat per internetą, nors dauguma jaunų europiečių teigia daugiausia
sužinantys apie tai žiniasklaidos kampanijų metu. Prevencijos programos
mokyklose suteikia informacijos apie narkotikų keliamą grėsmę 39 proc.
europiečių ir 34 proc. lietuvių.
NKD direktorės teigimu, šiuolaiknių technologijų pagalba jaunimas ne tik
sužino apie psichiką veikiančias medžiagas, bet ir gali jų nesunkiai
įsigyti.
„Viena didžiausių problemų (...) - internetinė prekyba. Internetu galima
gauti visko. (...) Kalbama apie tokias naujas medžiagas kaip „bazas“ ar
„poppers“, kuriuo galima svaigintis. Tai iš tiesų yra oro gaiviklis“, -
pasakojo A.Astrauskienė.
Pasak Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC)
darbuotojų, narkotikų pasiūla Europai ir pačioje Europoje palaipsniui kinta
- internete reklamuojami vadinamieji „teisėti narkotikai“ (neuždraustos
psichiką veikiančios medžiagos) ar medicinos produktai.
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras praneša, kad
2008-aisiais atlikus nedidelį 25 interneto parduotuvių tyrimą, nustatyta,
jog mažmenine prekyba užsiimančiose interneto parduotuvėse reklamuojama
daugiau kaip 200 psichoaktyviųjų medžiagų.
Lietuvoje 2006 - 2008 metais į kontroliuojamų narkotinių ir
psichotropinių medžiagų sąrašą naujai įtrauktos 8 medžiagos.
Europoje nuo narkotikų kasmet miršta 7 - 8 tūkst. asmenų. Beveik 80 proc.
nuo perdozavimo mirusių asmenų vartojo opioidus. Lietuvoje 2007 m.
registruoti 74 mirties atvejai, susiję su narkotikų vartojimu. Iš jų beveik
75 proc. - dėl apsinuodijimo opioidais.
Pasak NKD direktorės, šių narkotikų švirkštimasis yra pagrindinis būdas
plisti su narkomanija susijusioms infekcinėms ligoms.