Skaičiuojama, kad Lietuvoje cukriniu diabetu serga apie 5 proc. šalies gyventojų, tačiau tikslų sergančiųjų skaičių sunku nustatyti. Priežastis paprasta – dauguma sergančiųjų nežino, kad serga šia nepagydoma liga. Tyrimai rodo, kad net 50-80 proc. sergančiųjų nė neįtaria, kad yra diabetikai.
Jie kreipiasi į medikus tik tada, kai pradeda jaustis pirmosios komplikacijos. Dar daugiau – net ir sužinoję, kad yra antrojo tipo (lengvesnė ligos forma, kai nereikia reguliarių insulino injekcijų) diabetikai, žmonės į ligą numoja ranka.
Artėja lapkričio 14 diena – pasaulinė diabeto diena. Medikai primena, kad laiku diagnozavus cukraligę ir pradėjus aktyviai kontroliuoti šią ligą, galima ne tik pastebimai sulėtinti jos progresavimą, bet ir sutaupyti gydymo ir priežiūros išlaidoms.
Nieko nedaryti – brangu
Endokrinologė Evalda Danytė pažymi, kad negydant arba blogai kontroliuojant diabetą, galima greitai sulaukti kraujagyslių, vidaus organų komplikacijų. Ligoniui gresia širdies, inkstų veiklos sutrikimai, o kartais – apakimas ar net galūnių amputavimas.
Atsiradus komplikacijoms gydymo procesas kainuoja nemažus pinigus, sergantieji patiria ir netiesioginę žalą, nes tampa mažiau darbingi, todėl rizikuoja prarasti darbą ir netekti pragyvenimo šaltinio.
2005 metais Vokietijoje buvo atlikta ROSSO studija, kuria buvo siekta nustatyti, kokie yra skirtumai tarp diabetikų, kurie kontroliuoja ligą, nuolat matuodami gliukozės kiekį kraujyje, ir diabetikų, kurie to nedaro.
Studiją atliko dvi Vokietijos sveikatos organizacijos – Diabeto centras ir Metabolinių tyrimų institutas. Buvo išanalizuoti daugiau nei 3,2 tūkst. pacientų diabeto duomenys per 6,5 metus.
Studijos rezultatai stulbinantys – paaiškėjo, kad gliukozės kiekį kontroliuojantiems žmonėms mirtingumo rizika yra 52 proc., o sergamumo – 32 proc. mažesnė. Tuo tarpu vienam gliukozės kiekį kontroliuojančiam pacientui išlaidos per metus yra 1727 eurų (5958 litų) mažesnės.
Našta valstybei
Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto mokslininkai tais pačiais metais yra atlikę tyrimą ir nustatę, kad laiku diagnozavus ir pradėjus gydyti diabetą, didelių išlaidų išvengtų ne tik pacientai, bet ir valstybės biudžetas.
Skaičiuojama, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos vienam pacientui sumažėtų 1736 litų, o per 10 metų valstybės biudžetas sutaupytų net 5911 litų.
Tyrimas rodo, kad pagerinus cukrinio diabeto diagnostiką ir laiku nustačius bent pusę sergančiųjų, šalies sveikatos biudžetas per penkmetį galėtų sutaupyti 34,7 mln. litų, o per dešimtmetį – beveik 120,2 mln. litų.
Priskaičiavus netiesiogines išlaidas, ši suma būtų dar didesnė, nes ligoniui tapus nedarbingam, neįgaliam ar mirus, valstybė privalo mokėti įvairias socialines pašalpas.
Sergančiųjų tik daugės
Tačiau sutaupyti valstybės biudžeto lėšų gali būti sunku, nes pasaulinės tendencijos rodo, kad diabetas žaibiškai plinta, todėl jo gydymui valstybėms gali tekti išleisti daugiau.
Skaičiuojama, kad dabar pasaulyje sergančių diabetu yra 230 mln. žmonių, o 2025 metais šis skaičius gali šoktelti net iki 380 mln. Medikai vis labiau ryžtasi pripažinti, kad situacija gali būti sunkiai valdoma ir diabeto plitimą vadina ne epidemija, o jau pandemija.
Net 3,8 mln. mirčių yra susiję su šia klastinga liga – taigi per metus pasaulis netenka daugiau žmonių, nei jų gyvena Lietuvoje.
Kodėl nepavyksta užkirsti kelio diabeto plitimui? Mokslininkai kone vieningai pripažįsta, kad šią ligą labiausiai lemia šiuolaikinio gyvenimo būdo ydos – judame vis mažiau, valgome nesubalansuotą maistą, dirbame daug ir neskiriame laiko poilsiui.
Svarbiausia – nenuleisti rankų
Diabetas yra neišgydoma liga, tačiau medikai teigia, kad tai nereiškia, kad reikia nuleisti rankas ir pasiduoti likimui. Atvirkščiai, ligą reikia priimti kaip iššūkį ir pasistengti ją valdyti.
„Viena svarbiausių sąlygų – kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Tai darant nuolat ir reguliariai galima išvengti skausmingų komplikacijų ir sutaupyti nemažai lėšų gydymui“, – pabrėžė gydytoja E.Danytė
Jos teigimu, dabar pacientams tai daryti paprasta – tereikia reguliariai matuoti gliukozės kiekį kraujyje. Matuoti patartina du kartus per dieną – nevalgius ir praėjus 2 valandoms po valgio.
Be to, nebūtina kaskart kreiptis į medikus, o užtenka įsigyti gliukozės matavimo prietaisą dar kitaip vadinamą gliukomatį. Naudojant modernius gliukomačius, pavyzdžiui „Accu-Check“, gliukozės tyrimas užtruks vos keletą sekundžių. Dalį arba visas gliukomačio specialias juosteles ligoniams kompensuoja valstybė.
Gliukomačio duomenis galima nesunkiai perkelti į kompiuterį, kur speciali programa leis lengvai juos susisteminti ir analizuoti. Gautus analizės rezultatus rekomenduojama reguliariai pateikti gydytojui, kuris pacientui pateiks individualų sprendimą.
Medikų teigimu, toks naujas ligos valdymo būdas leidžia pacientams sumažinti pavojingų komplikacijų tikimybę bei sutaupyti nemažai ligos gydymui būtinų lėšų.
Sveikatos specialistai taip pat ragina su diabetu kovoti keičiant mitybos įpročius, daugiau sportuojant, praleidžiant daugiau laiko gryname ore.