Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Kardiologijos skyriui vadovaujantis gydytojas jau seniai domisi dalykais, kurie, atrodytų, būdami visai nesusiję su širdimi, turi jai daug įtakos.
Pavyzdžiui, jį domina tai, kodėl į kitą šalį emigravusiam žmogui padidėja rizika patirti miokardo infarktą. Arba kokios asmenybės dažniau serga širdies ligomis.
„Yra tokių širdį veikiančių dalykų, kurių neišsiaiškinęs gydytojas bus pasmerktas nesėkmei“, – įsitikinęs M.Biliukas.
Todėl dalyvaudamas Europos kardiologų kongrese jis nepraleido paskaitų, patvirtinančių jo teiginį, jog pacientui galima padėti ne tik injekcijomis ar tabletėmis.
Būtina atsipalaiduoti
Vilniečiui gydytojui jau anksčiau buvo žinoma, kad depresija, kaip ir rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, cholesterolis ir cukrinis diabetas, skatina koronarinės širdies ligos vystymąsi.
Ir atvirkščiai – depresija neretai išsivysto susirgus kokia nors širdies liga, ypač po miokardo infarkto.
„Infarktas pažeidžia ne tiktai širdį – žmogus patiria ir psichologinę traumą. Mažiausiai pusę metų jo psichika būna mažiau atspari. Dėl to vystosi depresija, o ši liga sukelia pakartotinį miokardo infarktą.
Susidaro uždaras ratas“, – pasakojo M.Biliukas.
Europos mokslininkai atrado, kad vienas patikimiausių vaistų patyrus miokardo infarktą – atpalaiduojamoji terapija. Tai gydymas kokia nors veikla, padedančia atsipalaiduoti, – joga, meditacija, kvapų, meno ar poezijos terapija.
Pasak M.Biliuko, pacientai, kuriems po miokardo infarkto buvo taikoma atpalaiduojamoji terapija, sulaukė akivaizdžios naudos – praėjus pusei metų iš jų mirė mažiau žmonių nei iš tų, kuriems nebuvo taikoma atpalaiduojamoji terapija.
Šokiai geriau nei bėgimas
Dar geresnių rezultatų pasiekta taikant šokių terapiją – tyrimu įrodyta, kad jos teigiamas poveikis žmonėms, patyrusiems širdies operaciją, trunka net dvejus metus.
Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje buvo atlikta studija, kurioje dalyvavo per 100 tūkst. pacientų. Vidutinis jų amžius – 60 metų.
50 proc. pacientų buvo patyrę aortos ar koronarų šuntavimo operaciją, kiti – širdies arterijos plėtimo specialiu balionu, kitų invazinių procedūrų.
Tiriami pacientai gėrė visus jiems priklausančius vaistus. Be to, dalis jų 12 savaičių kasdien 3-21 minutę skyrė lėtam valsui.
„Tie, kurie šoko, jautėsi daug geriau, jų sveikatos rodikliai buvo daug geresni nei tų, kurie gydydamiesi nešoko. Ypač naudingas šokis psichikai – pacientai mažiau skundėsi depresija, nerimu“, – mokslininkų atradimus komentavo M.Biliukas.
Ar ne paprasčiau būtų tiesiog pasimankštinti arba pabėgioti ristele?
„Šokant tai padidėja, tai sumažėja fizinis ir emocinis krūvis. Dėl to pulsas tai padidėja, tai sumažėja. O tai širdį, pasirodo, treniruoja geriau nei tolygus bėgimas“, – paaiškino kardiologas.
Tačiau sakyti, kad padeda bet kokie šokiai, pasak gydytojo, negalima.
Nes daugiau nebuvo tirtas jokio kito šokio poveikis.
Padeda net giesmės ir mantros
Ligonio širdį pasiekti galima ir dar vienu būdu – per dvasinę veiklą.
Italų mokslininkai atliko įdomų tyrimą: viena grupė širdies ligomis sergančių ligonių giedodavo „Ave, Maria“, kita kalbėdavo mantras.
„Rezultatai buvo tokie: sumažėjo kvėpavimo dažnis, rečiau plakė širdis. Ypač sumažėjo diastolinis kraujo spaudimas, padidėjo deguonies pasisavinimas“, – apie abi dvasines veiklas pasakojo medikas.
Tokios ritmingos, skatinančios susikaupti, o kartu atpalaiduojančios apeigos, pasak jo, prilygsta poveikiui pačių moderniausių vaistų, kurių paskirtis – blokuoti neuroendokrininę sistemą ir stabdyti širdies ligų vystymąsi.
Kai kurie vaistai kenkia
Europos kardiologai daug diskutavo ir apie ligonių galimybę gyventi intymų gyvenimą.
Susirgus širdies liga sumažėja ir lytinis potraukis, ir pasitenkinimas. Be to, daugybė vaistų, ypač nuo didelio kraujospūdžio, mažina lytinį potraukį.
„Visame pasaulyje ligoniai vengia apie tai kalbėti, ypač moterys. O gydytojai, gydantys širdies ligas, apie pacientų intymų gyvenimą net nesusimąsto“, – teigė kardiologas M.Biliukas.
Jis patarė gydytojams atkreipti dėmesį į šią problemą ir ligoniams parinkti vaistus, kurie mažiausiai trikdo intymų gyvenimą.Pacientams, pasak jo, būtina ir patiems domėtis, o gydytojai turėtų konsultuoti juos ir intymaus gyvenimo klausimais.
* * *
Sveika ir šokti, ir bėgioti
Joana Bartaškienė, aerobikos trenerė, antrojo LTV projekto „Lietuvos šokių dešimtukas“ nugalėtoja
„Šokti – gerai. Tačiau profesionalus šokis su nugaros atlenkimais ir išlenkimais – sunkus darbas. Daug šokėjų skundžiasi nugaros skausmais.
Pati šokdama projekte to išvengiau, nes visą gyvenimą sportavau, mano nugaros raumenys stiprūs.
Šokti savo malonumui – 1-2 kartus per savaitę – puiku ir labai sveika. Muzika nuramina. Be to, šokti gali ir tie, kurie dėl kokių nors sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, širdies ydos, negali bėgioti.
Tačiau bėgimas – taip pat nepakeičiamas sportas. Bėgant dirba visi kūno raumenys. Todėl negaliu sakyti, kad bėgimas galėtų pakeisti šokį arba atvirkščiai. Manau, kad naudinga yra ir šokti, ir bėgioti“.
* * *
Nematomi priešai
* Jau seniai pastebėta, kad nuo koronarinės širdies ligos dažniau miršta tie, kurie pasižymi tam tikru elgesiu: yra impulsyvūs, trokšta garbės, nesugeba atsipalaiduoti, greitai supyksta, yra agresyvūs. Tokia asmenybė priskiriama A tipui. Koronarine širdies liga tokie žmonės serga du kartus dažniau, o miokardo infarktą patiria 5 kartus dažniau nei jų priešingybė – B tipo asmenybės – atsipalaidavę, mažiau agresyvūs, neskubantys žmonės. A tipo žmonių būdas turi įtakos širdies bei kraujagyslių sistemai ir netiesiogiai: per socialinę izoliaciją, rūkymą, alkoholio vartojimą, mitybos, gydytojų nurodymų nepaisymą.
* Sukelti koronarinę širdies ligą ar jos progresavimą gali ir stresas. Dėl dvasinio streso greičiau nei dėl fizinio atsiranda deguonies deficitas širdies raumenyje. Dažniausiai, netekęs mylimo sutuoktinio, žmogus atsiduria didesnės rizikos grupėje.
* Ne mažiau psichiką pažeidžia ir karinės atakos, karjeros žlugimas, skyrybos, kraustymasis iš vieno regiono į kitą, rimti finansiniai sunkumai, teisinės bylos.
* Širdį veikia net ir tai, jei žmogus turi mažai gerų draugų, artimų giminių. Dažniau serga ir nepriklausantieji kokiai nors organizuotai grupei – bažnyčiai, klubui, kolektyvui. Socialiai izoliuoti žmonės dažniau miršta nuo miokardo infarkto. Pavyzdžiui, emigracija į svetimą šalį ar apsigyvenimas kitoje šeimoje koronarinės širdies ligos riziką padidina 5 kartus. Kenkia ir kasdienis stresas darbe, kai žmogui keliama daug reikalavimų, o jis pats mažai ką gali pakeisti, didelė kontrolė, rutina, prievarta, lenktyniavimas.
* Pykti – irgi pavojinga. Po pykčio priepuolio dvi valandas trunka padidėjęs miokardo infarkto pavojus.
* Pastebėta, kad kuo liberalesnėje aplinkoje žmonės gyvena, tuo jie sveikesni.