Tai pirmoji tokia operacija, kuri rodo, kad suaugusio žmogaus kamieninės
ląstelės drauge su perkurtomis biologinėmis medžiagomis gali „iš esmės
pagerinti chirurgų galimybes gydyti rimtai sergančius pacientus“, sakė
Bristolio (Didžioji Britanija) universiteto profesorius Martinas Birchallas, kuris yra vienas šio tyrimo autorių.
„Manome, jog ši sėkmė įrodė, kad esame prie naujos chirurgijos ... eros
slenksčio“, - sakoma jo pareiškime.
Trachėjos ar bronchų praradimas yra labai rimtas nuostolis ir bandymai
juos pakeisti susidurdavo su didelėmis problemomis, tokiomis kaip organizmo
imuninės sistemos atmetimo reakcija, nekrozė - nevaldomas ląstelių žuvimas -
ir mirtį sukeliantis kraujavimas.
Tuberkulioze serganti Claudia Castillo galėjo netekti
kairiojo plaučio, nes liga neatkuriamai pažeidė jį su trachėja jungiantį
bronchą.
Gydytojai paaiškino, jog galėtų išbandyti dar neišbandytą metodą ir
pakeisti nebefunkcionuojantį kvėpavimo taką.
„Iš pradžių bijojau, nes buvau pirmoji pacientė, bet pasitikėjau savo
gydytojais, - pranešime spaudai sako C.Castillo. - Galimybė išvengti viso
mano plaučio pašalinimo, vietoje to pakeičiant tik sergantį bronchą, man
buvo unikali proga grįžti į normalų gyvenimą“.
Jai davus sutikimą, mokslininkų ir chirurgų iš Ispanijos, Italijos ir
Didžiosios Britanijos grupė ėmėsi šios užduoties.
Naudodamiesi nauja technologija, kurią išplėtojo Paduvos universitetas,
mokslininkai paėmė neseniai mirusio 51 metų donoro trachėją ir pašalino nuo
jos visas ląsteles, kurios iš esmės buvo nuvalytos chemikalais.
Kitas žingsnis buvo gyvo audinio atkūrimas naudojant C.Castillo
kamienines ląsteles, kurios buvo paimtos iš jos kaulų čiulpų, padaugintos
M.Birchallo laboratorijoje ir augimą stimuliuojančiais baltymais priverstos
išsivystyti į kremzlės ląsteles. Tas metodas iš pradžių buvo sukurtas
osteoartritui gydyti.
Tada ląstelės „užsėtos“ ant to iš donoro paimto biologinio skaidulinio
karkaso. Po to transplantas kelias dienas buvo laikomas specialiame
bioreaktoriuje, kuriame ląstelės virto ištisiniu audiniu.
Tada ta trachėja buvo apauginta epitelio ląstelėmis, kurios padeda
išlaikyti stambius kvėpavimo takus švarius ir pašalinti visus svetimkūnius.
Galiausiai per operaciją C.Castillo pažeistas bronchas buvo pašalintas ir
vietoje jo buvo įsodintas transplantas. Operacija buvo visiškai sėkminga,
pažymi straipsnio, kurį spausdina žurnalas „The Lancet“, autoriai.
„Per keturias dienas po persodinimo transplantas pasidarė beveik
neatskiriamas nuo gretimų normalių bronchų“, - sakė Barselonos universiteto,
kuriame buvo atlikta operacija, profesorius Paolo Macchiarini. Jis yra pagrindinis tyrimo autorius.
Po operacijos praėjus vos dešimčiai dienų, C.Castillo buvo išrašyta iš
ligoninės ir galėjo grįžti pas du savo vaikus, kurių vienam yra penkiolika,
o kitam - ketveri metai.
„Manome, kad ši pirmoji patirtis reiškia labai svarbų medicinos slenkstį
ir viltį, kad bus atvertos durys saugiai ir recipientui pritaikytai
kvėpavimo takų transplantacijai ir suaugusiems žmonėms, ir vaikams“, - daro
išvadą tyrimo autoriai.
Pačiai C.Castillo rezultatai jau yra akivaizdūs. „Dabar džiaugiuosi
gyvenimu ir esu labai laiminga, kad mano liga buvo išgydyta“, - sakė ji.