Viena tokių – Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė. Kelio sąnario operacijos čia atliekamos be eilės. Už dirbtinį sąnarį pacientui mokėti nereikia.
Į eiles endoprotezavimo operacijų laukiančiuosius ligonius registruoja ne ligoninės, bet Valstybinė ligonių kasa. Ji taip pat suinteresuota, kad ligoniai dabar persirašytų į tas gydymo įstaigas, kuriose kokybiška paslauga būtų suteikta ilgai nelaukus. Nes, pavyzdžiui, pageidaujantiesiems kelio sąnario endoprotezavimo operacija, kurią atliktų Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ar Raseinių, Marijampolės, Šiaulių bei Utenos ligoninių gydytojai, jų paslaugų prireiktų laukti apie trejus metus.
„Mūsų ligoninėje iš tikrųjų yra galimybė greičiau atlikti kelio ar klubo sąnario endoprotezavimo operacijas, - teigia Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Ortopedijos traumatologijos skyriaus vedėjas Raimondas Kunickas. – Turime pakankamai aukštos kvalifikacijos, gerą patirtį sukaupusių gydytojų, modernią diagnostikos aparatūrą. Be to, vieni iš nedaugelio Lietuvoje, operuodami naudojame navigacinę sistemą, padedančią geriau bei efektyviau atlikti klubo ar kelio sąnario endoprotezavimo operaciją. Po operacijų pacientų gydymas tęsiamas mūsų ligoninės reabilitacijos skyriuje, kuriame taikomos visavertės procedūros, padedančios greičiau pasveikti.“
Operacijos reikalingos daugeliui
Pasak Valstybinės ligonių kasos Sveikatos priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Viliaus Petrėčio, operacijų laukiančių pacientų eilių sutrumpėjimas priklauso ne tik nuo kasos nuperkamo endoprotezų kiekio, bet ir nuo gydymo įstaigų pajėgumo bei gebėjimo atlikti daugiau endoprotezavimo operacijų. Viena eilių susidarymo priežasčių – infrastruktūros problemos: kai kurioms ligoninėms stinga operacinių bei gydytojų ortopedų, anesteziologų, slaugytojų.
Klubo ar kelio sąnarių endoprotezavimo operacijos reikalingos daugeliui vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų. Specialistų nuomone, kuo anksčiau atliekama tokia operacija, tuo lengviau ji praeina, nepažeidžiant kaulinio audinio dalies. Be to, neprireikia dėl didelių defektų naudoti papildomų implantų, išsiverčiama ir be sudėtingos plastikos.
Atlikus endoprotezavimo operaciją, stacionare ligoniui gydytis reikia 8–10 dienų, dar 3 savaites trunka reabilitacija. Po jos žmogus pakankamai gerai jaučiasi ir gali normaliai judėti, dirbti.
Ligonio kelias operacinės link prasideda nuo savojo šeimos gydytojo. Jis nukreipia žmogų konsultuotis pas ortopedą traumatologą. Šis sprendžia, ar skirti gydymą, ar žmogui reikia sąnario endoprotezavimo operacijos. Rašydamas prašymą Valstybinei ligonių kasai, pacientas gali pasirinkti bet kurią tokias operacijas atliekančią Lietuvos gydymo įstaigą.
Pernai šalies ligoniams skirta 5470 nemokamų klubo ar kelio sąnario protezų. Šiemet jų kiekis 12 proc. didesnis. Šio rudens pradžioje nemokamos kelio sąnario endoprotezavimo operacijos laukė 15 tūkst. Lietuvos valstybės piliečių, klubo - netoli 14 tūkstančių.
Turintieji galimybę už protezą susimokėti patys gali operuotis nelaukdami eilėje. Tačiau Valstybinė ligonių kasa išleistus už protezą pinigus jiems kompensuoja, atsižvelgdama į prašymo įrašyti į eilę pateikimo datą. Tai yra tik tada, kai pacientas pagal eilę turėtų gauti nemokamą endoprotezą.
Valstybinės ligonių kasos teigimu, šių metų spalį mokėtos kompensacijos tiems pacientams, kurių pirminis prašymas įrašyti į eilę klubo sąnario endoprotezui buvo pateiktas iki 2006 m. vasario 28 d., kelio – iki kovo 31 dienos.
Tiesa, medikai žino: dalis operacijos laukiančių pacientų gali ir apsigalvoti bei nepasirodyti ligoninėje sutartą dieną. Tai, pasak Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės skyriaus vadovo R. Kunicko, nulemia baimė, susirgimai, aplinkinių abejonės, kuriomis labai lengva „užsikrėsti“ ir, atsisakius operacijos, toliau kęsti didelius skausmus.
Naudoja modernią navigacijos įrangą
– Pajutus varginančius skausmus klubo ar kelio sąnaryje nereikia kentėti, - sako gydytojas R. Kunickas. – Geriausia ieškoti medikų pagalbos. Turint šeimos gydytojo siuntimą, iš bet kurios Lietuvos vietovės galima atvykti konsultuotis pas ortopedą traumatologą į Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę, prieš tai užsiregistravus telefonu (8-37) 423070 ir 423071). Tikrai padėsime.
Šios ligoninės chirurgai pirmieji Lietuvoje įsigijo operacijų metu naudojamą modernią navigacijos sistemą. Anot medicinos daktaro Juozo Belicko, ortopedijoje traumatologijoje taikant tokias sistemas, galima daug tiksliau atlikti kaulinius pjūvius. Nukrypimai nuo taip vadinamos tikslinės ašies endoprotezuojant - kur kas mažesni nei pjūvių tikslumą nustačius akimi. „Tai nėra instrumentas, kurį naudodamas specialistas mokosi endoprotezuoti, - teigia gydytojas J. Belickas. – Chirurgas turi žinoti, kaip atlikti operaciją, o sistema kompiuterio monitoriuje jam parodo „kur link eiti“.
Per metus šios gydymo įstaigos chirurgai atlieka per 600 endoprotezavimo operacijų. Pasak Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės vadovo Juozo Skirmanto Paukščio, jo vadovaujama įstaiga, kuri sėkmingai veržiasi į endoprotezavimo operacijų atlikimo lyderius Lietuvoje, jau dabar galėtų kasmet papildomai operuoti per 200 žmonių.