Su rūkymu, apsinuodijimu alkoholiu, rizikingu, žūtimi pasibaigiančiu
vairavimu bei savižudybėmis susijusių mirčių, tenkančių 100 tūkst.
gyventojų, 2007-aisiais vidutiniškai buvo 121, tačiau šių mirčių skaičius
svyravo nuo 30 Neringos savivaldybėje iki 261 Pagėgių savivaldybėje, pranešė
ŽSC.
Kazlų Rūdos savivaldybėje 100 tūkst. gyventojų 2007-aisiais teko 226 su
savidestrukcija susijusių mirčių, Šalčininkų - 225, Kretingos - 89,
Marijampolės - 88, Palangos - 39.
Pernai apsinuodiję alkoholiu mirė 69 iš 100 tūkst. gyventojų Šalčininkų
rajono savivaldybėje, 52 - Širvintų rajone, tuo metu Panevėžio, Utenos,
Rietavo ir Pakruojo rajonuose tokių mirčių nebuvo nė vieno.
„Kadangi Lietuva nuolat linksniuojama kaip savižudžių kraštas, mums
parūpo išsiaiškinti, kokios šito reiškinio kitos pasireiškimo formos, kaip
šalis atrodo iš vidaus, kaip viena savivaldybė skiriasi nuo kitos. Mes
sujungėme tą elgesį, kuris pagal savo psichologinę dinamiką galėtų būti
pavadintas save žalojančiu elgesiu, pavyzdžiui, rūkantis žmogus žino, prie
ko tai veda. Pagal tokio pobūdžio įvykius Lietuva labai stipriai išsiskiria
iš kitų šalių, o žiūrint į šalies vidų, irgi yra fantastiniai skirtumai.
Kažkas tose savivaldybėse, kur daug tokių mirčių, kas susiję su socialiniais
santykiais, gyvenimo būdu, yra ryškiai ne taip“, - BNS sakė Žmogaus studijų
centro prezidentas Gintaras Chomentauskas.
Centro išplatintame parnešime cituojamas G.Chomentauskas svarstė apie šio
reiškinio priežastis - anot jo, nereikia kaltės versti nepritekliui.
„Dažnai mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu, savižudybių ir kitokio
elgesio, kuriuo žmogus sąmoningai kelia pavojų savo sveikatai, siejamas su
prasta valstybės ekonomine situacija ir sunkia asmens finansine padėtimi.
Tačiau šie skaičiai Lietuvoje reikšmingai nesikeičia gyvenimo lygiui
gerėjant. Ekonominiai skirtumai tarp savivaldybių taip negali paaiškinti
stebimų skirtumų. Galbūt gilindamiesi į ekonominius klausimus nepastebime
kitų, ne mažiau svarbių gyvenimo aspektų?“, - klausiama pranešime.
Žmogaus studijų centro prezidento įsitikinimu, dideli su savidestrukcija
susijusių mirčių skaičiaus skirtumai reiškia, kad nesveiką socialinę ir
dvasinę aplinką, skatinančią save žalojantį elgesį, savivaldybėse kuria
vietiniai veiksniai, kuriuos reikia išaiškinti.
„Radus šias priežastis, galėtume lengviau įvardinti ir veiksnius,
depresyviai veikiančius ir visą Lietuvos visuomenę. Valstybė iki šiol kovojo
tik su save žalojančio elgesio apsireiškimais - rūkymu, rizikingu vairavimu
ar piktnaudžiavimu alkoholiu, savižudybėmis ir mažai kreipė dėmesio į
priežastis, skatinančias ir palaikančias save žalojančio elgesio epidemiją“,
- įsitikinęs psichologijos daktaras G.Chomentauskas.
Jo teigimu, mirčių dėl išorinių priežasčių skaičius Lietuvoje beveik
dukart viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono
vidurkį ir beveik keturgubai lenkia Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Tuo metu
su savęs žalojimu susijusių mirčių skaičius šalyje sudaro apie pusę mirčių
dėl išorinių priežasčių.
ŽSC, atlikdamas tyrimą, prie tokių Statistikos departamento minimų
išorinių priežasčių kaip apsinuodijimas alkoholiu, rizikingas, žūtimi
pasibaigiantis vairavimas ar savižudybės pridėjo ir mirtis dėl su rūkymu
susijusių piktybinių navikų. Departamentas šią priežastį laiko vidine,
tačiau G.Chomentauskas su tuo nesutinka, teigdamas „akivaizdu, kad tas,
kuris pasiima pakelį, žino, kokios pasekmės laukia“.
Statistikos departamento duomenimis, pernai 1 tūkst. šalies gyventojų
teko 13,5 mirusiojo.