Vienintelis gyvas šios operacijos liudininkas – 78 metų vilnietis Vytautas Žygelis.
Anesteziologu tuomet dirbęs vyras mintimis dažnai grįžta į 1958-uosius – metus, nuo kurių prasidėjo Lietuvos širdies chirurgijos raida.
Operacija nebuvo įamžinta
Pirmoji širdies operacija buvo atlikta tuometėje Vilniaus geležinkelininkų ligoninėje.
Joje dalyvavo penki gydytojai ir trys medicinos seserys.
„Man tuomet buvo 28 metai. Aš mažai kuo prisidėjau. Svarbiausias buvo chirurgas Borisas Efrosas.
Gaila, tačiau ši istorinė operacija nebuvo fotografuojama“, – pasakojo V.Žygelis.
Pasak jo, tokia operacija tuomet buvo drąsus ir rizikingas žingsnis.
„Ligoninė nebuvo nei klinikinė, nei universitetinė.
Šalia nebuvo nei garsių mokslininkų chirurgų, nei terapeutų, kurie būtų galėję padėti“, – pasakojo V.Žygelis.
Medikų komanda neturėjo net širdies defibriliatoriaus, reikalingo norint reanimuoti žmogų.
Pacientas visai nesibaimino
Vakare prieš operaciją ligoniui buvo duota skausmą malšinančių vaistų, raminamųjų, kad jis nesijaudintų.
Kai vyras jau buvo paguldytas ant operacinės stalo, į veną buvo suleista barbitūratų – jis ramiai užmigo.
„Tuomet į trachėją buvo įkištas vamzdelis, sujungtas su aparatu, leidžiančiu eterio, deguonies ir linksminamųjų dujų mišinį“, – prisiminė V.Žygelis.
Ligoniui buvo atverta krūtinės ląsta.
Dviburio vožtuvo angą B.Efrosas praplėtė pirštu.
Maždaug dvi valandas trukusi operacija baigėsi sėkmingai.
Nors V.Žygelis neprisimena paciento – maždaug 38-40 metų vyro – pavardės, šis, pasak gydytojo, buvo itin optimistiškai nusiteikęs, linksmų plaučių žmogus, nė kiek nesibaimino to, kad taps pirmasis.
„Vos atsigavęs po operacijos jis ėmė svajoti apie didžiausią savo pomėgį – medžioklę. Svarstėme, kaip jį reikės nuo to sulaikyti“, – juokėsi V.Žygelis.
Po dešimties metų šiam vyrui turėjo būti pakeistas širdies vožtuvas. Ar jis buvo pakeistas ir koks tolesnis šio žmogaus likimas, V.Žygelis nežino.
Apkaltintas nebūtais dalykais
Vėliau anesteziologas dalyvavo ir kitose ne mažiau svarbiose operacijose.
„Tačiau ši operacija buvo išskirtinė ir tuo, kad B.Efrosas ją atlikti ryžosi nepaisydamas jo paties profesinei veiklai kilusios rizikos“, – prisiminė V.Žygelis.
Dar iki tol, 1952 metais, daug garsių Sovietų Sąjungos gydytojų buvo apkaltinti neva sąmoningai žudę pacientus. Buvo kurpiamos bylos, gydytojai skelbiami liaudies priešais.
Lietuvoje į stalinistų nemalonę buvo patekęs būtent B.Efrosas. Buvo tardomi Vilniaus geležinkelininkų ligoninės medikai, ieškoma kompromituojančios medžiagos, tiriamos B.Efroso pacientų ligos istorijos.
Galiausiai tyrimui vadovaujančios komisijos pirmininkas paskelbė: chirurgas B.Efrosas žudė ligonius.
Grėsmingą situaciją nutraukė Stalino mirtis 1953 metais.
„Tuomet B.Efroso byla pateko į archyvą.
Tačiau įsivaizduokite, kas būtų atsitikę, jeigu, praėjus penkeriems metams po šių įvykių, jo atlikta pirmoji širdies operacija būtų buvusi nesėkminga?
Gydytojas B.Efrosas labai rizikavo“, – įvertino V.Žygelis.
Pats konstravo prietaisus
Vyras jautė, kad jo kolega, su kuriuo dirbo 35 metus, spinduliuoja vidine jėga ir energija.
Tais laikais, kai tekdavo graibyte graibyti žinias apie medicinos naujoves, B.Efrosas sparčiai jas diegdavo ligoninėje.
Jis įvedė tvarką, pagal kurią pacientų ligos istorijos buvo įrašomos į magnetofono juostelę.
Stebėti operacijų ir pats operuoti B.Efrosas vykdavo į Maskvą. Jis sukonstravo ne vieną medicinos prietaisą, kartu su V.Žygeliu sukūrė ne vieną medicinos formulę.
Pavyzdžiui, kai tekdavo apskaičiuoti, kiek kraujo operacijos metu neteko ligonis, buvo sveriamas kraujuotas tvarstis.
Pagal tai būdavo apskaičiuojama, kiek kraujo ligonis neteko ir kiek jo reikia papildyti.
Galiojo nerašyta taisyklė
Pirmajai atvirai širdies operacijai pamatus paklojo tuomet atsiradę anesteziologijos ir reanimatologijos pradmenys ir ryžtingai žengti krūtinės ląstos chirurgijos žingsniai.
„O juk iki tol keletą šimtmečių galiojo nerašyta geležinė taisyklė – skalpeliu nesiliesti prie širdies“, – pasakojo V.Žygelis.
Dar 1928 metais pirmasis Lietuvoje prie širdies prisilietė Panevėžyje dirbęs chirurgas V.Gusevas – sėkmingai užsiuvo durtinę kairiojo skilvelio žaizdą.
* * *
Trunka tiek pat laiko
Giedrius Uždavinys, Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro Koronarų chirurgijos skyriaus vedėjas
„B.Efroso atlikta operacija buvo postūmis širdies chirurgijai vystytis.
Viskas, kas būna padaryta pirmą kartą, sužadina vaizduotę ir verčia gydytojus pasitempti.
Juk iki tol ligoniai buvo gydomi tik vaistais ir deguonies inhaliacijomis.
Jau 1963 metais tokios operacijos buvo daromos dažnai, aš ir pats jas stebėdavau.
Šiuo metu tokia pat operacija trunka panašiai – apie 1,5-2 valandas.
Pirmą kartą istorijoje tokia operacija buvo atlikta 1923 metais JAV“.