Kaip antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), lapkričio
10-16 dienomis 10 tūkstančių penkių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų teko
38,9 susirgimo, o praėjusią savaitę, lapkričio 17-23 dienomis, šis rodiklis
išaugo iki 44,6 susirgimo.
Tuo metu analogišką savaitę praėjusiais metais gripu ir ŪVKTI sirgo 52
gyventojai iš 10 tūkstančių.
Pasak pranešimo, šiemet lapkričio 17-23 dienomis mažiausias sergamumo
rodiklis registruotas Vilniuje, didžiausias - Šiauliuose.
Kiekvienais metais nuo gripo pasaulyje miršta 500 tūkst. žmonių.
Lietuvoje šia liga kasmet suserga 30-100 tūkst. gyventojų.
Gripas - ūmi infekcinė liga, sukeliama gripo viruso, pasireiškianti
aukšta temperatūra, galvos ir raumenų skausmu, sausu kosuliu, sloga. Gripo
virusas lengvai plinta nuo sergančio žmogaus su seilių dalelėmis kosint,
čiaudint ar net šnekant. Užsikrėtęs žmogus gali susirgti per labai trumpą
laiką - vidutiniškai per 48 valandas.
Ši liga pavojinga dėl sukeliamų komplikacijų: bakterinio ar virusinio
plaučių uždegimo, širdies raumens uždegimo, inkstų ligų. Sergama dažniausiai
vieną-dvi savaites, tačiau, išsivysčius komplikacijoms, liga gali tęstis
ilgiau.
Gyventojai kviečiami pasiskiepyti nuo sveikatai pavojingos ligos.
Imunitetas nuo gripo viruso susiformuoja vidutiniškai per 2 savaites nuo
pasiskiepijimo.
Įprastinių sezoninių epidemijų metu sergamumas gripu kelia rimtą grėsmę
sveikatai, ypač kūdikiams, pagyvenusiems žmonėms, taip pat asmenims,
sergantiems lėtinėmis ligomis. Didesnis pavojus užsikrėsti gripu kyla
žmonėms, kurių profesijos specifika - neišvengiami kontaktai su
sergančiaisiais (medikai, gyventojų aptarnavimo sferos darbuotojai).