Taip mano Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja profesorė Janina Tutkuvienė.
- Teorijų, siekiančių paaiškinti nutukimą, yra ne viena. Kas dešimtmetį jos vis keičiasi. Kodėl? - „Lietuvos rytas“ pasiteiravo profesorės J.Tutkuvienės.
- Jei kam nors pavyktų nustatyti, dėl kokių priežasčių susidaro antsvoris, toks mokslininkas iškart gautų Nobelio premiją.
Kūno svorį lemia ne tik genai, bet ir aplinkos veiksniai.
Įvairių tautų atstovų polinkis tukti, net ūgis yra skirtingas.
Pavyzdžiui, pietiečiai žemesni nei šiauriečiai.
Kuo žmogus žemesnis, tuo jo kūno plotas yra santykinai didesnis, todėl per odą daugiau išgarinama drėgmės.
Kai klimatas karštas, toks kūnas naudingesnis.
Apie porą milijonų metų žmogaus protėviai neturėjo daug maisto, dažnai badaudavo. Todėl žmogaus organizmas prisitaikęs kaupti riebalų atsargas, kurios jam padėtų ištverti badmetį. Ši savybė ypač būdinga moterims.
Per visą evoliuciją išliko tokios moterys, kurios sugebėjo daugiau sukaupti riebalų audinio ant šlaunų, klubų, rankų ar apatinės pilvo dalies.
Vyrams riebalai kaupiasi kitose kūno vietose, pavyzdžiui, ant liemens. Ne veltui sakoma: „Viskas, ką vyras turi virš diržo, tai – krūtinė“.
- Kai visuomenėje prasideda neramumai, perversmai, įsivyrauja liesesnės moters idealas. Kodėl taip yra?
- Ieškokime biologinių priežasčių. Kilusi krizė dažnai būna susijusi su maisto produktų sumažėjimu. Vadinasi, moterys prasčiau valgo. Dėl to mažėja ir vaisingumas, jos nebesugeba pastoti, išnešioti vaisiaus, pagimdyti ir žindyti kūdikio.
Pavyzdžiui, jei vasara būna prasta, paukščiai išmeta iš savo lizdo ką tik išsiperėjusius paukštelius, nes nebegali jų išpenėti.
Atrodo, kvaila tokius dėsnius taikyti žmonėms. Bet pamirštame, kad esame gamtos dalis.
Ypač liesa moteris idealu šiuo metu laikoma tik pokomunistinėse šalyse. Vakarų Europa šią madą jau užmiršo.
Nepatenkintos kūno formomis moterys nėra linkusios taupyti.
Neseniai Vilniuje atlikta sporto klubų lankytojų apklausa.
Paaiškėjo, kad daugelis sportuoti ateina būdamos nepatenkintos savo išvaizda. Taip atsakė apie 70-80 proc. moterų.
Ir tik penktadalis jų, lankančių sporto klubus, siekia stiprinti raumenis, judėjimo aparatą.
- Vienų tautų žmonės yra labiau linkę tukti, o kitų – ne. Kuriems tokia grėsmė yra didžiausia? Ar baltams tai būdinga?
- Baltai iš protėvių beveik nepaveldėjo polinkio tukti. Gyvename tokioje geografinėje vietoje, kur pakanka drėgmės, miškuose buvo pilna žvėrių, žmonės vertėsi žemdirbyste. Tokios sąlygos palengvino mūsų protėviams prisitaikyti prie aplinkos. Bet būta ir išimčių, pavyzdžiui, XV-XVI amžiuose buvo smarkiai suprastėjusi lietuvių fizinė būklė.
Dėl prastos mitybos sumažėjo net lietuvių ūgis, kurį šiaip lemia genai. Taip atsitiko dėl kelių maro epidemijų ir badmečių.
Yra žinoma, kad geležies amžiuje mūsų protėviai buvo gerokai aukštesni nei XV-XVI a.
- Kodėl skurdžiai valgiusių tautų palikuoniams sunku prisitaikyti prie maisto gausos?
- Tukti mažiausiai linkę žmonės, kurių protėviai gyveno sočiau nei kitos tautos. Mat nebuvo būtinybės jų organizmui kaupti energijos juodai dienai. Lėčiausiai nutukimas plinta Skandinavijoje.
Kitos tautos, kurių racionas buvo skurdus, turi vadinamąjį taupųjį genofondą. Jų palikuoniams, gavusiems maisto perteklių, nepanaudota energija virsta papildomais kilogramais. Sakyčiau, jų organizmas nebeatlaiko tokios maisto gausos.
JAV – puikus pavyzdys, kaip įvairiose visuomenės grupėse plinta nutukimo epidemija.
Šioje šalyje yra nutukusių baltaodžių, bet didžiąją dalį žmonių, kenčiančių nuo nutukimo, sudaro išeiviai iš Afrikos, Lotynų Amerikos.
Jų protėviai nuolat susidurdavo su maisto trūkumu. Bet kai maisto yra per akis, organizmas jau nebesusitvarko.
- Daugelį metų buvo aiškinama, kad nesveika valgyti riebiai. Dabar mokslininkai įspėja – daugiau žalos sveikatai padaro ne riebalai, o gausiai vartojami baltymai. Kodėl taip atsitiko?
- Prieš septynerius metus JAV imta svarstyti, kodėl šioje šalyje pagausėjo nutukusių vaikų.
Atlikus ne vieną tyrimą nustatyta, kad gausus riebalų vartojimas ne toks pavojingas kaip baltymų perteklius.
Pasaulinei sveikatos organizacijai dar sunku tai pripažinti, nes pastaruosius tris dešimtmečius mitybos normos ir teisės aktai buvo grindžiami idėja, kad būtina mažinti riebalų kiekį.
Kita vertus, turime pripažinti, kad nėra gerai atsisakyti baltymų ir tapti vegetarais.
Dabar įprasta kasdien valgyti mėsą. Bet lazda turi du galus. Manoma, kad brendimo greitėjimas ypač palietė kartą, gimusią XX amžiaus šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose. Tada daug kur į galvijų pašarą dėta hormonų, tik vėliau susigriebta, kad jie kenksmingi.
- Prieš keletą dešimtmečių buvo patariama atsisakyti sviesto, o vietoj jo rinktis margariną. Kodėl dabar dietologai vengia tokių patarimų?
- Kaip galima dirbtinai padaryti tokį produktą, kuris atitiktų žmogaus organizmo poreikius? Manau, valgyti margariną niekada nebus sveikiau nei sviestą. Bet yra svarbu saikas.
Patarčiau pirkti natūralius produktus – grietinę, sviestą, taukus, o ne riebalų mišinį.
- Jeigu nėra tokio produkto, kurį valgydamas žmogus išvengtų nutukimo, ką daryti?
- Kai Lietuvoje, kaip ir daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių šalių, pakelis bulvių traškučių pasidarys pigesnis nei namie išvirta bulvių košė, kils didelė tragedija.
Kol kas lietuvėms virti valgį namuose pigiau nei nusipirkti pusgaminių. Tai gelbėja mūsų vaikus nuo nutukimo.
Manau, vienintelis dalykas, kuris verčia moteris ruošti valgius namie, yra noras taupyti. Šiaip grįžtant vakare iš darbo namo lengviau nusipirkti pusgaminių.